Štai jau antrą sezoną P. Cvirkos skvere praeivius užkąsti (ir ne tik) kviečia žydiško gatvės maisto kioskelis „Cvi parkas”. Debiutavo jis praėjusiais metais, kuomet šalia stūksojo ir daug diskusijų kėlęs paminklas Petrui Cvirkai.

Išlaikai egzaminą Vilniaus gatvėje, vadinai, esi šio to vertas. Centrinė sostinės linksmybių arterija mena ne vieną sėkmingą ir ne vieną dramatišką verslo istoriją (štai, pavyzdžiui, Katlerio kebabinei parako užteko tik pusmečiui), nuo meilės iki neapykantos čia – vienas žingsnis. 

Ilgai laužėme galvą, nuo ko pradėti naują „Eime pietauti”, skirtą skanių dienos pietų paieškai sostinėje, sezoną. Per rugsėjo mėnesį, kuomet pradėjome antrąjį raundą (pirmojo sezono įspūdžius ir reitingą rasite ČIA), aplankėme nemažai sostinės užeigų – ir pakankamai neseniai atvėrusių duris, ir tikrų viešojo maitinimo sektoriaus veteranių, tačiau 2023 m./2024 m. sezoną nusprendėme pradėti nuo Naujamiesčio, Algirdo gatvės ir čia įsikūrusio kinų restoranėlio „Cheng Long”.

Intriguojanti iškaba „GoodFellas“ Algirdo ir T. Ševčenkos gatvių kampe – tame pačiame, kuriame, kaip byloja miesto legendos, savo laiku buvo įsikūrusi pirmoji sostinės kebabinė (kiti šaltiniai teigia, jog ji buvo įsikūrusi Kalvarijų turguje) – atsirado, ko gero, prieš pusmetį, tačiau durys atsidarė tik praėjusį savaitgalį.

Po to, kai Vytenio gatvėje buvo sukirstas „Liulia Wagon” kebabas (o, pasirodo, tai jau buvo prieš metus), o praėjusią vasarą išbandyti ir „Azerai” (po kelių nepavykusių bandymų paimti jų šventovę Jeruzalėje, tai pavyko padaryti Kauno gatvėje), skaniausių sostinės kebabų paieška kaip ir neteko prasmės, tik daugiau ar mažiau pavytusių kebabinių dokumentacija, paliekant jų pėdsakus sostinės metraštyje.

Po ne itin ryškių pastarųjų savaičių kebabų ragautuvių Santariškėse bei Fabijoniškėse, galų gale Jus, gerbiamieji skaitytojai galime pradžiuginti ir suintriguoti – atradome šaunų gatvės maisto furgonėlį Naujamiestyje, tarp perkastų gatvių ir dulkių, tačiau net ir tokia aplinka nesutrukdė mums iš to skonio vos nenusikąsti pirštų, tad būkite atsargūs.

Kokias sąsajas gali turėti garsusis „Michelin” restoranų gidas ir „Norfos” pašonėje įsikūręs Justiniškių turgelis? Dar prieš kelias savaites šis klausimas būtų buvęs neįmenama mįsle, tačiau dabar „Michelin” pėdsaką galima rasti ir čia.

V. Šopeno, Šv. Stepono ir Kauno gatvių sankryža, dar prieš keliolika metų garsėjusi savo rūsčia reputacija ir „generaliniu” alaus baru „Šypsena” (tik įsiklausykite į pavadinimą – kokia išvystytą ironijos jausmą turėjo tuometinis užeigos šeimininkas), šią vasarą tapo vienu karščiausiu sostinės greitosios gastronomijos tašku.

Prieš kelias dienas prekybos centre „Moki-Veži” įvyko kažkas nenumatyto - po ilgos ilgos pertraukos vėl prisiminiau čebureko iš karštų bandelių vitrinos (kiek teko matyti, visada tuos karštų bandelių taškus globoja tetos) skonį. Kišenė palengvėjo 1,7 euro, o skrandžio įspūdžiai deja, liko tokie, kaip prieš dvidešimt metų, kuomet tekdavo kartais pastverti čebureką iš Spaudos rūmų foje stovinčios tetos. Gaila tik, kad atmintyje neužsifiksavo, kiek tada kainavo čeburekas. Vieną litą?

Štai ir viskas, liko suskaičiuotos valandos, ir 2023-iųjų vasara taps istorija. Tuo pačiu finišuoja ir mūsų pirmasis sostinės dienos pietų reitingas, aprėpiantis 2022 metų rudens-2023 metų vasaros sezonus. Sąrašas gana kuklus, tačiau reikia tikėtis, kad kitas dienos pietų reitingas, startuosiantis jau rugsėjo pirmąją, bus galingesnis.

Naujajam vilniečiui (o jų kiekvienais metais sostinėje, jei tikėti statistika, daugėja ne vienu ir ne dviem tūkstančiais) turbūt kiltų klausimų, kaip tokiame apybaisiame Kauno gatvės pastate galėtų būti įsikūręs restoranas ir dar su ilgamete istorija. Tačiau faktas toks: „Ararat” savo istoriją būtent šioje vietoje rašo jau keliolika, o ir gal ir daugiau nei dvidešimt metų.

39-uoju numeriu pažymėtas Panerių gatvės gigantiškas pastatas, žinoma, prašyte prašosi atskiros studijos – tiek jame yra visko, pradedant nuo gyvenamųjų patalpų, garsaus krepšinio aistruolio Tomo Balaišio-Sėklos kontora ir baigiant ansamblio „Lietuva” repeticijų patalpomis ar vaikų švenčių kambariu. Pats pastatas tiesiog alsuoja Naujamiesčio industrijos dvasia ir jį drąsiai galime laikyti gyvu šio rajono industrinės epochos paminklu.

Kažkada dar sovietiniais laikais, vartydamas „Komjaunimo tiesą“, godžiai perskaičiau straipsnį apie „Scorpions“ ir iki šių dienų prisimenu antraštę: „Scorpions: amžini kaip džinsai“. Štai kokios „klikbaitinės“ antraštės tais laikais būdavo! Ir iš tiesų, „Scorpions“ koncertuoja dar ir šiandien, o štai dėl džinsų amžinybės galėtume pasiginčyti.

Ir vėl esame gastronomijos kelyje, šį kartą kuriam laikui pamirštam sostinės kebabines ir neriam į dienos pietų rinką, kurioje šiais nestabiliais, energetikos krizės mėtomais laikais gali pasidovanoti įvairių potyrių.

Tarp dviejų judresnių miesto judėjimo gijų – A. Goštauto ir Lukiškių gatvių įsispraudusi Mečetės gatvelė paprastai ilgą laiką būna tyli, rami. Tačiau atėjus pietų metui, čia nuolat galima išvysti būrelius žmonių, kurių didelė dalis dingsta mįslingame pusrūsyje.

Sporto komentatoriai pasakytų: futbolo čempionatas tik prasidėjo, o jau fiksuojama pirmoji sensacija. Taip nutiko ir mums – sostinės dienos pietų čempionato 2022 m. rudens-2023 m. pavasario sezone. Dar įdomiau, jog pirmoji sensacija fiksuojama miegamajame Fabijoniškių rajone. Ir ne kur kitur, o biliardo klube. Štai tokios tokelės. Tačiau apie viską iš eilės.

Covid-19 pandemijos suriestas viešojo maitinimo sektorius užtikrintai miruliuoja, tačiau net ir vyrant tokiomis niūrioms nuotaikoms, blyksteli optimizmo spindulėliai.

Kai sunkiai nuspėjami keliai keleliai nuvedė mane į Lazdynėlius, tiesiog negalėjau neužsukti į turbūt garsiausią šių vietų objektą – kavinę „Žibutę” (oficialiai - „Lazdynų Žibutę”), prisistatančią kaip vieną seniausių sostinės užeigų. Ir tikrai – ar daug tu, vilnieti, rasi kavinaičių, savo istoriją skaičiuojančių nuo 1969-ųjų? Pala pala...Vadinasi, švenčiančių penkiasdešimtmetį? 

Šį kartą į eilinę kulinarinę kelionę po sostinės kioskelius mus „iškomandiravo” skaitytojo įrašas feisbuke, pasiūlęs atkreipti dėmesį į neseniai Fabijoniškėse, prie viešojo transporto stotelės „Takas” atsidariusį greito maisto namelį.

Krasnūcha, brutalioji Vilkpėdės Savanorių prospekto dalis, pamažu, bet užtikrintai keičia savo įvaizdį. Kadaise čia sunkiai buvo galima įsivaizduoti kokią nors kitą užeigą nei apskurdusį „Panerį” ar proletariato pamėgtą „Dereviašką”. Bet laikai – nori to a nenori – keičiasi, ir štai, Krasnūchoje jau kurį laiką gali sukirsti neblogą picą Nicholsonų maisto imperijai priklausančioje „Brooklyn Brothers” ar už kelių šimtų metrų įsikūrusioje „Jungle Pizza”.