Naugarduko gatvės liūtai vėl prabudo – štai jau du mėnesius čia, kur kadaise ilgus metus karaliavo elitiniu ir pirmuoju Vilniuje vadintas kinų virtuvės restoranas „Rytai” (beje, teko girdėti istoriją, kad pirmasis sostinėje kinų restoranas buvo įsikūręs ne čia, o gretimoje Aguonų gatvėje), o vėliau kelerius metus iki pandemijos ekonominius karbonadus čirškino Laimutė, vėl vyksta veiksmas – šį kartą liūtus prisijaukinti mėgina kartvelų virtuvės restoranas „Mziuri”.

Po 22 metų „bevardystės“ legendinė Antakalnio užeiga, ilgus metus buvusi žinoma kaip „Baras baras“ arba „Kregždė“ („Kregždute“ sovietmečiu vadinosi visas didelis gastronominis kompleksas Antakalnio gatvėje) nusprendė „pasikrikštyti“ - savininkai šiam garsiausiam Antakalnio barui nusprendė suteikti „Star Bar“ pavadinimą. Pavadinimas nėra toks jau išpūstas – čia iš tiesų galima sutikti legendinių žmonių: nuo sporto komentatorių iki garsių menininkų.

Po ketverių veiklos metų dešrainių sostinė paliko Antakalnį – nuo gruodžio pirmos dienos amerikietiško maisto mėgėjai bergždžiai klebena „Dešrainis24.lt” paviljono duris. Kultinis gėlių kioskelis, prieš kelerius metus transformavęsis į dešrainių ir šonkaulių oazę, vėl lieka tuščias.

Vieną didžiausių Lietuvoje viešojo maitinimo tinklų, „Čili Pizza“ restoranus kontroliuojanti įmonė „Čili Holdings“ nuo gruodžio 1 d. keičia pavadinimą į „LTK Food Group“.

Įmonei toliau vadovaus Goda Karosaitė. Pasak jos, įmonių grupės pavadinimo keitimas yra natūraliai pribrendęs sprendimas.

Po kelių dešimtmečių pertraukos „Rotonda" vėl kviečia vilniečius ir miesto svečius apsilankyti. Prie daugeliui nostalgiją keliančio pastato Sereikiškių parke atgimimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, siekdama atgaivinti sostinės širdyje ilgą laiką apleistą kavinę, investavo apie 230 tūkst. eurų.

Kažkada dar sovietiniais laikais, vartydamas „Komjaunimo tiesą“, godžiai perskaičiau straipsnį apie „Scorpions“ ir iki šių dienų prisimenu antraštę: „Scorpions: amžini kaip džinsai“. Štai kokios „klikbaitinės“ antraštės tais laikais būdavo! Ir iš tiesų, „Scorpions“ koncertuoja dar ir šiandien, o štai dėl džinsų amžinybės galėtume pasiginčyti.

Tik ant durų likusi iškaba bei langus puošiantys lipdukai vis dar mena, kad čia, sostinės geležinkelio stotyje, ilgus metus veikė „Gusto blyninė” - vienas iš kelių sostinėje populiarios kavinės taškų.

Legendinei Stoties rajono „Čili picai” (tai pačiai, virš kurios durų V. Šopeno ir Sodų gatvės sankirtoje kabo liūtuko galvos lipdinys) papildžius sostinės viešojo maitinimo istorijos archyvus ir tuo pačiu nusinešus nemažą dalį didingai baisaus dvidešimto amžiaus pabaigos-dvidešimt pirmo amžiaus pradžios Stoties rajono polėkio, čia net tapo šiek tiek liūdna.

Tai žadėjo būti vienas iš tų pilkų vakarų: darbas-greitas perkandimas mieste-namai. Kojoms per Baltąjį tiltą lėtai sliūkinant VCUP lik, galvoje mezgėsi planas, kaip greitai ir neskausmingai nuraminti apie save vis garsiau pareiškiantį skrandį: ach taip, ,,Hesburger‘‘, koks nors mėsainis už 3.8 eur ir vakaro ,,pramogos‘‘ baigtos.

Po to, kai Vytenio gatvėje buvo sukirstas „Liulia Wagon” kebabas (o, pasirodo, tai jau buvo prieš metus), o praėjusią vasarą išbandyti ir „Azerai” (po kelių nepavykusių bandymų paimti jų šventovę Jeruzalėje, tai pavyko padaryti Kauno gatvėje), skaniausių sostinės kebabų paieška kaip ir neteko prasmės, tik daugiau ar mažiau pavytusių kebabinių dokumentacija, paliekant jų pėdsakus sostinės metraštyje.

Perturbacija krečia Trakų gatvę – jau prieš kurį laiką rašėme apie krizės į nebūtį nuneštą vieną seniausių sostinės kavinių „Keisti ženklai”. Dabar gi jau kurį laiką galima matyti dar vienas uždarytas viešojo maitinimo įstaigos duris – bent jau kuriam laikui savo veiklą baigė picerija „Pizzaland”, per savo gana ilgą istoriją spėjusia tapti įprastu Trakų gatvės landšafto vaizdeliu.

39-uoju numeriu pažymėtas Panerių gatvės gigantiškas pastatas, žinoma, prašyte prašosi atskiros studijos – tiek jame yra visko, pradedant nuo gyvenamųjų patalpų, garsaus krepšinio aistruolio Tomo Balaišio-Sėklos kontora ir baigiant ansamblio „Lietuva” repeticijų patalpomis ar vaikų švenčių kambariu. Pats pastatas tiesiog alsuoja Naujamiesčio industrijos dvasia ir jį drąsiai galime laikyti gyvu šio rajono industrinės epochos paminklu.

Bevardė Tuskulėnų gatvės (Žirmūnai) smuklė sulaukė savo pabaigos. O galbūt naujo etapo. Kol kas aišku viena – ilgus metus čia veikusi smuklė keičia šeimininkus. Aplinkinių Žirmūnų daugiaaukščių gyventojams, čia leidusiems dienas prie, neslėpkime to žodžio – prasto didžiųjų gamyklų lietuviško alaus bokalų ir neskubriai aptarinėjusiems dienos klausimus ateina liūdnos dienos. Tačiau tuo pačiu gali atsiverti naujos perspektyvos ir kitiems, panorusiems pažadinti Tuskulėnų gatvę naujomis idėjomis ir galbūt čia įrengti įdomesnio interjero ir skanesnio putojančio alaus „lokalą“.

Savanorių prospekto žiede stūksančiame E2 verslo centre (Eigulių gatvė) nebe taip linksma kaip prieš trejus metus, kuomet čia atsidarė naujasis Beatos ir Tomo Nicholsonų maisto imperijos kūdikis – picerija „Brooklyn Brothers”, greitai užkariavusi rajono gyventojų (ir ne tik) simpatijas. Vilkpėdės „Brooklyn Brothers” picerijoje svečiavomės ir mes - įspūdžius galite rasti ČIA.

Sporto komentatoriai pasakytų: futbolo čempionatas tik prasidėjo, o jau fiksuojama pirmoji sensacija. Taip nutiko ir mums – sostinės dienos pietų čempionato 2022 m. rudens-2023 m. pavasario sezone. Dar įdomiau, jog pirmoji sensacija fiksuojama miegamajame Fabijoniškių rajone. Ir ne kur kitur, o biliardo klube. Štai tokios tokelės. Tačiau apie viską iš eilės.

Kokie gi galėtų būti šiandieninių Karoliniškių identiteto simboliai? Numeris vienas, žinoma, – televizijos bokštas. Numeris du, ko gero, - vis dar išlikęs „Merkurijaus” pavadinimas, primenantis, jog kadaise Karoliniškės, dėka gatvių ir tuometinių buitinių aptarnavimo kombinatų pavadinimuose nusėdusių dangiškų kūnų, buvo vadinamas kosminiu rajonu. O štai mūrinių kioskų „triada”, įsitaisiusi šalia buvusio „Saturno”, taip pat galėtų pretenduoti į šiandien labiausiai atpažįstamus Karoliniškių simbolius.

Ach, tas industrinis Naujamiestis...Sulig kiekvienais metais vis labiau mažėja šansų pasinerti į šio rajono 80-ųjų industrinę atmosferą, gyvai ir realiu laiku pajusti to dingstančio laiko nervą. Skamba romantiškai, ar ne? Iš tiesų romantikos yra labai mažai: tiems, kam teko nors dieną – ar minėtais 80-aisiais, ar šiais laikais - pastovėti prie konvejerio, puikiai žino, kad saldumo ten maža, net jei dirbtum ir prie saldainių linijos (nors saldainių fabrikas, tiesa, buvo ne Naujamiestyje, o Žvėryne).

Vilnius kiekvienam gali pasiūlyti kulinarinių patirčių ir skonių įvairovę – tuo įsitikino neseniai Lietuvos sostinėje viešėję 4,8 milijono prenumeratorių platformoje „YouTube“ turinčios internetinės TV laidos „VICE Munchies“ atstovai. Kanalas žiūrovus supažindina su skirtingų šalių virtuvėmis, šefais ir jų istorijomis, rašoma „Go Vilnius” pranešime žiniaskaidai.

Naujajam vilniečiui (o jų kiekvienais metais sostinėje, jei tikėti statistika, daugėja ne vienu ir ne dviem tūkstančiais) turbūt kiltų klausimų, kaip tokiame apybaisiame Kauno gatvės pastate galėtų būti įsikūręs restoranas ir dar su ilgamete istorija. Tačiau faktas toks: „Ararat” savo istoriją būtent šioje vietoje rašo jau keliolika, o ir gal ir daugiau nei dvidešimt metų.

Ir vėl esame gastronomijos kelyje, šį kartą kuriam laikui pamirštam sostinės kebabines ir neriam į dienos pietų rinką, kurioje šiais nestabiliais, energetikos krizės mėtomais laikais gali pasidovanoti įvairių potyrių.

Vilniaus užeigų žemėlapis keičiasi – tai yra natūralus procesas, tačiau kartais kilsteli antakius, pamatęs kad užvėrė duris ir tokios kavinės, kurios, rodos, buvo nepajudinamos.

Dar vasaros pradžioje pastebėjome permainas kultiniame Antakalnio gatvės 78-ajame name, garsėjančiu ne tik didžiausiu namo numeriu, ko gero, visame Vilniuje, bet ir sparčia greitojo maisto užeigų kaita.

V. Šopeno, Šv. Stepono ir Kauno gatvių sankryža, dar prieš keliolika metų garsėjusi savo rūsčia reputacija ir „generaliniu” alaus baru „Šypsena” (tik įsiklausykite į pavadinimą – kokia išvystytą ironijos jausmą turėjo tuometinis užeigos šeimininkas), šią vasarą tapo vienu karščiausiu sostinės greitosios gastronomijos tašku.

Iš sostinės „Čili“ picerijų tinklo sąrašo dingo viena garsiausių šiam ženklui priklausiusių picerijų, keliolika metų kvietusi vilniečius ir miesto svečius užkąsti V. Šopeno gatvėje pirmuoju numeriu pažymėtame name, išsiskiriančiame liūto galvos lipdiniais.

Nors Antakalnis itin didelių kavinių skaičiumi nepasižymi, tačiau savo spalvingomis istorijomis lenka ne vieną kur kas daugiau viešojo maitinimo įstaigų turintį sostinės rajoną.

Štai jau antrą sezoną P. Cvirkos skvere praeivius užkąsti (ir ne tik) kviečia žydiško gatvės maisto kioskelis „Cvi parkas”. Debiutavo jis praėjusiais metais, kuomet šalia stūksojo ir daug diskusijų kėlęs paminklas Petrui Cvirkai.

Beklaidžiojant po Vilnių ir vis atsiduriant prie greitmaisčio kioskelių, kartais tekdavo patirti katarsį. Ligi šiol pamenu tą stebuklingą skaniai, sočiai ir nebrangiai gatvės maisto sukirtusio žmogaus džiaugsmą – ar tai būtų rūškanas vakaras Pilaitėje, ar snieginga žiema Saulėtekyje, ar ruduo Vytenio gatvėje, ar vasara Baltupių turgelyje (dabar gi „Pamukkale” atsidarė antrą tašką Naujamiestyje, Kauno gatvėje). Ir tiesiai šviesiai rašau – nebus dabar lengva čia šeimininkaujančiam Nuriui, nes jau kurį laiką Kauno gatvė turi naujus gatvės maisto dievus. Ir jų vardas - „Azerai”. Ir jie į Stoties rajoną nužengė iš Jeruzalės – skamba tai kaip citata iš Biblijos ir beveik yra tiesa.

Sunku būtų taip „iš eigos” pasakyti, kada į akis krito pirmieji „Kebab Inn” „ūsai”, tačiau viena aišku – tai buvo pakankamai seniai. Nors prekės ženklas iš tiesų traukia dėmesį, tačiau štai taškų išsidėstymas Vilniuje ilgą laiką buvo toks, kad mano asmeniniuose praalkusio pilvo maršrutuose kur kas dažniau pasitaikydavo „Jammi” greitmaisčio taškai, jau nekalbant apie du gerai žinomus tarpautinius ženklus. Tačiau tas momentas turėjo ateitis ir jis atėjo.

Prieš mėnesį Kauno gatvės greito maisto pasididžiavimas – kebabinė „Pas turką Leventą” pakeitė iškabą ir šeimininką – pora metų čia šeimininkavęs ir ne vieną tūkstantį kebabų ne tik Naujamiesčio vaikams prisukęs Leventas grįžo į Kauną (skamba įdomiai – iš Kauno gatvės į Kauną).

„Palepink save", „Žaliasis pasirinkimas", „Kylanti žvaigždė" – tai tik 3 iš 10 nominacijų antrus metus skelbiamuose „Bolt Food" Lietuvos restoranų apdovanojimuose. Šią savaitę aiškėjant nugalėtojams, dėliojasi margas Lietuvos gyventojų skonių paveikslas.