Pastatas, pažymėtas Raugyklos gatvės trečiuoju numeriu, vos prieš pora metų dar priminė vaiduoklių namą užkaltais langais, kurio tarpuvartę buvo pamėgę prie Pylimo gatvės Kiaušinio savo „furšetus” rengdavę asocialūs asmenys. Tačiau dabar vaizdelis visiškai kitoks – apleistas namas pavirto akį traukiančiu tamsios spalvos verslo centru, o jame – nauja sostinės kaljanų, kokteilių, arbatos ir sveiko maisto oazė „Fifty-Fifty”.

Vilniuje netrūksta muzikos įrašų parduotuvėlių, kur net ir šiais nuotolinio ir skaitmeninio gyvenimo laikais galima rasti pačių įvairiausių fizinių įrašų – vinilo plokštelių, kompaktinių diskų bei audio kasečių. Vienos jų orientuotos į masinį klausytoją, kitos į šokių muzikos, džiazo ar kitų muzikos srovių kolekcionierius, o štai nykštukinė „I Hit The Drum” apskritai yra unikalus reiškinys šiame sektoriuje.

Darbą pradeda integralios medicinos centras „Domus Curans”, kuriame - konsultacijos sveikatos klausimais, gydymas ir reabilitacija, grožio (SPA) paslaugos. Vilniaus Senamiestyje, Vokiečių gatvėje įsikūrusiame Centre paslaugos teikiamos visai šeimai.

Naujojoje Vilnioje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vokiečių pirklio Emilio Poselio valdytas, čia gamintais dalgiais visame pasaulyje išgarsėjęs, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo sunykęs fabrikas prisikelia naujam gyvenimui.

Vilniaus širdyje esantys Radvilų rūmai pagaliau prisikels naujam gyvenimui. Pastatų šeimininkas Lietuvos nacionalinis dailės muziejus planuoja apleistą istorinį kompleksą pritaikyti muziejinei veiklai.

Ko tik savo laiku nematė Pylimo 38-uoju gatvės numeriu pažymėtas namas: čia buvo įsikūrusi kiniečių virtuvė, čeburekinė, o ne vienerius metus laipteliais pakildavę džentelmenai patekdavo į nuodėmingą rojų, kitaip žinomą kaip striptizo klubas „Kaligula”.

Bažnyčia, kurioje melsdavosi Barbora Radvilaitė, Mažasis Lietuvos Vatikanas su penkių vienuolynų žiedu, medinė Vilniaus katedros kopija, povandeninis kryžius, dviračių maršrutas bažnyčių taku ar net apsauginių kaukių gamyba bažnyčios muziejuje.

Lurdas – tai sakralinis statinys, paprastai statomas toje vietoje, kuri susijusi su švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimu. Kilęs iš Prancūzijos, šis statinys XX a. išplito po visą Europą, o Lietuvoje Lurdų itin gausu Žemaitijoje. Vieni garsiausių šiame regione – Kretingos ir Plungės Lurdai.

Už „Rail Baltica“ sekcijos Kaunas-Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM liepos 1 d. pristatys projektinius pasiūlymus Jonavos rajone esančioje atkarpoje Šveicarija-Žeimiai.

Vandens sporto mėgėjai jau gali įsikurti specialiai tam įrengtoje bazėje prie Šiauliuose esančio Rėkyvos ežero. Šiaulių miesto savivaldybė savo lėšomis ežero pakrantėje įrengė patalpas, tinkamas vandens pramogoms, laisvalaikiui ir ekstremaliajam sportui organizuoti. Kompleksas, kurį sudaro administracinės patalpos, dušų ir tualetų pastatas, lauko treniruokliai ir automobilių stovėjimo aikštelė, patogiai pasiekiamas nuo atnaujinamos Bačiūnų gatvės.

Tie, kas šią vasarą paskirs atostogoms Lietuvoje ir kelionėms po ją, turi nepraleisti progos užsukti į Žemaitiją. Šiame regione turistų laukia ką tik „nutiestas“ Žemaitijos istorinis-religinis kelias. Keliaudami juo susipažinsite ne tik su visiems puikiai pažįstamais, bet ir mažiau žinomais, tačiau įspūdingais ir unikaliais sakraliniais kultūros ir gamtos objektais.

Jei teko važiuoti Liepkalnio gatve Šalčininkų link, jau gerokai nutolus nuo mega rekonstrukcijai ruošiamos Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos, turbūt šis objektas nepraslydo pro akis. 

Kelionės po Lietuvą gali išgydyti nuobodulį net patiems mažiausiems, įsitikinusi Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“. Kartu su vaikiškų knygų autore Danguole Kandrotiene ir iliustratore Jurgita Ranceviene, „Keliauk Lietuvoje“ parengė 4-7 metų vaikams skirtą knygelę „Pasaibos kelionė: po Lietuvą: ką veikti, kai nežinai, ką veikti?“. Joje tėvams ir vaikams savo nuotykius pasakoja ir patarimus dalija skaitytojams puikiai pažįstamas personažas – Pasaiba.

Viena didžiausių šalyje parfumerijos ir grožio prekių parduotuvių „KristiAna“ užbaigė Vilniaus „Akropolio“ salono atnaujinimą. Per ilgiau nei 4 mėn. vykusią rekonstrukciją salonas nė dienos nebuvo uždarytas – erdvių atnaujinimo ir technologijų įdiegimo darbai vyko naktimis.

Grabijolų (Elektrėnų sav.) kultas vėl atgijo pernai, kuomet DELFI rinkimuose jis buvo išrinktas gražiausiu Lietuvos kaimu. Kaip gi nenuvykus į jį? 

Spaudė daugiau nei dvidešimties laipsnių šaltis ir Pūčkoriai atrodė lyg mažoji Šveicarija – kiemai užversti sniegu, Vilnelė srauniai braunasi pro apledėjusius palinkusius medžius, didingos Pūčkorių atodangos viršuje - sustingusios pušys, patrankų liejykla tik ir tyko įtraukti į sniego spąstus, o Gitano Nausėdos namelyje – tyla ir ramybė. 

Lietuvoje pamažu atgimsta dvarų kultūra. Trakų Vokės dvaras ir parkas – tai grafų Tiškevičių palikimas, kurio tvarkymo darbai bus pradėti siekiant išsaugoti kultūrinio kraštovaizdžio paveldą.

Šv.Teresės bažnyčia, „Marijos radijas” ir ...rokenrolo rūsys, arba dar kitaip – muzikos įrašų ir atributikos parduotuvė „Muzikumas” - štai tokia ji, Aušros Vartų gatvelė. 

Tyrinėjant Vilniaus renginių kalendorių kartais galima išvysti išties kažką neįprasto. Štai kad ir spektakliai Justiniškėse, gyvenamajame bute. Spektaklio “Vieno buto istorija” laikosi tam tikros konspiracijos ir tai teikia dar daugiau žavesio – buto adresas skelbiamas tik ant bilietų (jo kaina – 9.2 eur), į butą įleidžiami tik bilietus turinys žiūrovai (iš viso šeši), papildomi bilietai prie durų neparduodami. 

Pirmą kartą čia buvau 1998-ųjų rudenį, šaltą rugsėjį – susėdę mediniuose suoluose, berods, kažkurį Pasolini filmą čia tylut tylutėliai stebėjo keliolika apšerkšnijusių žiūrovų. Ir štai, dabar už lango 2018-ųjų ruduo, ir vėl praveriu Ozo kino salės duris.

Kažkada senais laikais bastydamasis po Lisabonos (Portugalija) gatveles užklydau į knygyną ir buvau maloniai nustebintas-nutūpusios tarp knygų lentynų dvi tetos sau siurbčiojo vynelį ir vyniojo, matyt, intelektualią diskusiją. "Čia tai bent, kad mūsuose tokia viečikė atsirastų",- galvojau tada.

Nežinau, ar tarp Jūsų, mieli skaitytojai, yra tokių, kurie mėgsta niurktelėti į skaitytų knygų perduotuvėles – žinia, šiais laikais daugiausia laiko praleidžiama pirštais baksnojant išmanųjį ar šiaip stumiant laiką internete. Visgi nesibaigiantis tradicinių, popierinių knygų kultas tarsi įrodo, jog tokių turėtų būti.

Matyt jau pagalvojote, jog suoksime himną Užupiui, ten esančioje "akadėje" sėdintiems, meną kuriantiems ir paskui "Špunkoje" ošiantiems dailiokams. Taip, ten yra tos meniškos atmosferos - ir kartais nors vežimu vežk.

Bet šį kartą keliolika nuotraukėlių norėjome pagerbti tylųjį ir mažytėlaitį Vilniaus Monmartrą, užimanti vos keliolika kvadratinių metrų tarpuvartės sienų.