„Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija: aistros miegamuosiuose rajonuose” (2 dalis – Karolinškės, Viršuliškės, Justiniškės)
Rugsėjo 13-15 dieną viešoji įstaiga „Kūrybos vertikalės” surengė didįjį ekskursijų savaitgalį, per kurį vilniečiai ir miesto svečiai galėjo susipažinti su dalimi Vilniaus naktinio gyvenimo istorijos.
Pateikiame „Senų reiverių” (tinklapio 1323.lt vystytojo, buvusio pramogų žurnalisto ir renginių organizatoriaus Juliaus Baliutavičiaus (projekto vadovas), tekstų autoriaus Jono Oškinio bei projekto savanorio, didžėjaus Paul Sadness) sukurtą maršrutą tema „Aistros miegamuosiuose rajonuose” - vadovaudamiesi juo galėsite savarankiškai susiplanuoti kelionę ir susipažinti su reivuojančiu Vilniumi: tokiu, koks jis buvo praėjusio amžiaus pabaigoje – pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Tęsiame reivuojančio Vilniaus maršrutus. Pirmąją dalį galima rasti ČIA.
Antrojo maršruto trasa. Maršruto (pėsčiomis) ilgis - 3,58 km, trasoje užtruksite 42 min. Žemėlapis: maps.lt
Šį kartą savo kelionę pradedame nuo Karoliniškių. Pačiame rajono pakraštyje (dabartinė Igno Šimulionio gatvė nr.5 ), šalia senojo obelų sodo, nuo pat 1974 metų, kuomet ir gimė Karoliniškių rajonas, buvo įkurtos mechanizatorių dirbtuvės, garažai, o šalia jų – valgyklėlė darbininkams, į kurią mielai užsukdavo ir iš mokyklų grįžtantys moksleiviai. Bėgant metams, pamažu keitėsi ir Karoliniškių landšaftas – dingo mechanizatorių dirbtuvės, garažai, o kukli valgyklėlė 1994 metais virto nedideliu prekybos centru „Elguva“.
Prekybos ir pramogų centras „Elguva“. Apie 1996 m.
Naujoviškas prekybos centras pataikė tiesai į dešimtuką ir su savo geografine padėtimi, ir pasiūla, ir kainų politika, ir nauju požiūriu į aptarnavimą (visą parą dirbanti parduotuvė) – ko negalėjo pasiūlyti senieji didieji Karoliniškių prekybos centrai, tad naujus klientus pavyko greitai privilioti. Po kelerių metų „Elguva“ išsiplėtė – prie prekybos centro buvo pristatytos naujos patalpos, skirtos pramogauti, ir netrukus apie „Elguvą“ ėmė sklisti kalbos kaip apie padorų naktinių pramogų centrą, kuriame galima ir pavalgyti, ir pašokti, ir biliardą pažaisti. Savaitgaliais gana nuošalioje Karoliniškių gatvėje nusidriekdavo čia pramogauti atvažiuodavusių vilniečių ir miesto svečių automobilių eilės. Muzikinis grojaraštis nebūdavo įmantrus ir pernelyg įmantrus, didelę jo dalį sudarydavo pasauliniai hitai bei rusiška muzika – taip buvo atiduodama duoklė abejotinos reputacijos lankytojams, dalis kurių buvo siejama su nusikalstamu pasauliu.
Prekybos ir pramogų centras „Elguva“. Apie 1996 m.
„Vienu metu čia mėgdavo lankytis gana garsus nusikalstamos grupuotės narys, mėgęs naktinį gyvenimą. Jis čia jausdavosi ypatingai laisvai, galėdavo kabinėtis prie lankytojų, o apšalę apsaugos darbuotojai tik klapsėdavo akimis“, - prisimena XX amžiaus pabaigos „Elguvos“ lankytojas Laimonas A.
Vis tik nusikalstamumas Vilniuje jau nebebuvo toks, kaip per pirmuosius penkerius-šešerius Nepriklausomybės laikus, tad „Elguva“ gana ilgai garsėjo kaip vieta, kurioje savo vakarėlius rengdavo įmonės, švęsti susirinkdavo meno kolektyvai.
Po 2000-ųjų „Elguvos“ populiarumas ėmė blėsti, o netrukus vietoje prekybos ir pramogų centro ėmė dygti prašmatnus, Karoliniškių architektūrai nebūdingas gyvenamasis kompleksas „Karoliniškių deimantai“.
Buvęs klubas „Nasa“, 2024 m. . Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Keliamės į kitą Laisvės prospekto pusę ir atsiduriame prie buvusio klubo „Nasa“ (Laisvės pr. 58), bene garsiausio ir progresyviausio sostinės XX amžiaus vidurio klubo.
1996 metų pavasarį „Nasa“ buvo triukšmingai atidaryta buvusios valgyklos, esančios Spaudos rūmų pašonėje, Viršuliškių ir Karoliniškių pasienyje, patalpose.
„Mes norėjome, kad šioje diskotekoje jaunimas jaustųsi laisvai. Kad nebūtų baisu prisiliesti prie sienų ar sugadinti kilimo“, - diskotekos vadybininką Martyną Tylą, tuo metu jau besirūpinusį ir grupės SEL reikalais, citavo leidinys „Neliūdėk“. Naujosios diskotekos, kuri užėmė itin svarbią vietą XX amžiaus pabaigos Vilniaus reiverių ir didžėjų gyvenime, interjerą kūrė jaunas, tuomet dar Dailės akademijoje studijavęs dizaineris Mindaugas Žilionis, juodas diskotekos sienas išpaišęs šviečiančiais dažais, šviestuvus išlankstęs iš paprastos skardos, o barą papuošęs paprasčiausiomis grandinėmis. Interjerui pinigų daug skirta nebuvo, tačiau su garso aparatūra ir apšvietimu pasistengta. Spaudoje cituojami įmonės „Scenos techninis servisas“ direktoriaus Stasio Paškevičiaus žodžiai, jog čia buvo įrengta tuo metu pati geriausia garso aparatūra visoje Lietuvoje.
Klubo „Nasa“ programa, 1996 m.
Diskotekoje „Nasa“ augo, brendo ir grūdinosi tokie garsūs hauso muzikos didžėjai kaip DJ Axe, DJ Boom Boy, DJ Mi Key, DJ Crembo, DJ Digital ir visa plejada kitų. Klubas dirbdavo nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, o pirmadieniais ir antradieniais rengdavo specializuotas diskotekas moksleiviams, kurios prasidėdavo penktą valandą vakaro ir trukdavo keturias valandas. Čia tai pat vykdavo šokių muzikos grupių (XXL, „Avarija“ (būsimoji „b'Avarija“), „Belmondo“ ir kitų) koncertai, didžėjų konkursai, įvairios akcijos-atrakcijos, kaip kad pavyzdžiui vaikinų aukcionai. Klubas egzistavo pora metų, tačiau paliko itin ryškų pėdsaką sostinės klubinio gyvenimo istorijoje ir iš esmės parodė, koks gali būti naujasis naktinis gyvenimas – be striptizo vakarų ir biliardo stalų, salėje skambant ne radijo hitams, o progresyviems dūžiams.
Buvęs pramogų kompleksas „Max'o pramogos“ Justiniškių dangoraižių kontekste, 2024 m. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Žingsniuojame į Justiniškes, į buvusi pramogų centrą „Max'o pramogos“ (Justiniškių g. 64), kurio ilga, paini ir dramatiška istorija verta atskiros knygos. Adresu Justiniškių g.64 šiandien rasime didžiulį betoninį monstrą, kurio dalis patalpų yra įveiklintos, dalis atrodo taip, lyg ten žmogaus koja nebūtų įžengus gerus dešimt metų. Būtent čia (tuomet tai vadinosi „biznio centru“ „Justė“) 1996 metų kovą duris atvėrė Vilniuje dar neregėtas stebuklas – mega dydžio pramogų kompleksas, kurį sudarė keturi restoranai ir diskoteka. Į atidarymo vakarėlį suplaukė du tūkstančiai kviestinių svečių – praktiškai visa tuometinė grietinėlė, kuriuos leidinys „Neliūdėk“ gana taikliai apibūdino kaip „ir šiaip įvairiuose restoranuose be kavinėse dažnai matomais vaikinaičiais“.
„Max'o pramogų“ programa.
Toks publikos susidomėjimas buvo suprantamas – buvęs „Rondo“ vokalistas Laimontas Dinius ir jo verslo partneris iš Vokietijos Heiko Shueleris prieš dvejus metus Šiauliuose jau buvo atidarę „Max'ą“, sulaukusi triuškinančios sėkmės. Natūralu, kad ir Vilniuje pramogų komplekso šeimininkai tikėjosi sėkmės.
Vis dėlto sostinėje reikalai nesusiklostė - „Max'as“ kaip magnetas traukė įvairiausias Vilniaus, Kauno ir kitų didmiesčių grupuotes, kurios į naująjį pramogų kompleksą atlėkdavo ne tik pasidomėti restoranų valgiaraščiais, bet ir save parodyti. Laimontas Dinius prisimena, kad su į incidentus nusiteikusiais velti kriminalinio pasaulio atstovais dažniausiai pavykdavo susitvarkyti – labiausiai samdomų vadovybės apsaugos kontratakos grupės narių pagalba.
Įėjimas į buvusius klubus „Max'o pramogos“, „Karolinos klubas", „Heaven". Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Tačiau neretas vyresnio amžiaus Justiniškių gyventojas prisimena, kad prie „Max'o“ dažnai būdavo neramu – įvairios grupelės vis įsiveldavo į muštynes. Tačiau banditėlių konfliktai savo masiškumu neprilygo legendiniam reiverių ir urlaganų pasiruošimui kautynėms prie „Max'o“ 1996 metų balandžio 21 dieną. „Lietuvos rytas” tada rašė, jog susirinkusią 700 reiverių ir urlaganų minią, pasiruošusią santykius išsiaiškinti beisbolo lazdų, armatūros strypų bei dujinių pistoletų pagalba, 11 policijos ekipų pavyko išvaikyti tik per porą valandų. Policija sulaikė 8 vilniečius - jauniausiam buvo 10 metų, vyriausiam – 17 metų. Vėliau paaiškėjo, kad didžiausia nesutarimo priežastis – ne tik skirtingas rengimosi būdas, klausoma muzika ir požiūris į gyvenimą, bet ir pati „Max'o“ diskoteka – kam gi turėtų „priklausyti” naujoji teritorija.
Šis jaunimo konfliktas įkvėpė LNK televizijos laidą „Prieštarauk!” labiau panagrinėti jaunimo subkultūrų klausimą – vykstant laidos filmavimui atmosfera studijoje įkaito iki virimo temperatūros, ir būtent ši laida tapo viena garsiausių tiesioginio eterio transliacijų per daugiametę televizijos istoriją.
„Max'o pramogos“, kaip ir jaunimo subkultūros, gavo daug dėmesio, tačiau tai pramogų komplekso neišgelbėjo nuo bėdų.
„Vienas liūdniausių įvykių Vilniaus „Max'e”, kai vaikų diskotekos metu, dieną, ten kažkoks psichopatas (o gal samdytas veikėjas) nušovė apsaugininką”, - prisimena Laimontas Dinius.
Nesutarimai su partneriais, rasti keli šampano buteliai be banderolių – visa tai lėmė, kad „Max'o” istorija Vilniuje ilgai netruko. Vėliau į šią vietą atėjo nauji operatoriai – klubas iš pradžių vadinosi „Karolinos klubas”, vėliau - „Heaven”, čia buvo surengta daugybė įvairiausių vakarėlių, tačiau ilgalaikio sėkmės recepto taip ir nebuvo rasta – šokių muzikos garsai betoninį Justiniškių monstrą paliko 2007-aisiais.
Savarankiškų ekskursijų maršrutai yra Vilniaus savivaldybės iš dalies remiamo projekto „Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija“ dalis.
