„Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija: aistros miegamuosiuose rajonuose” (3 dalis Šeškinė, Fabijoniškės)

Rugsėjo 13-15 dieną viešoji įstaiga „Kūrybos vertikalės” surengė didįjį ekskursijų savaitgalį, per kurį vilniečiai ir miesto svečiai galėjo susipažinti su dalimi Vilniaus naktinio gyvenimo istorijos. 

Pateikiame „Senų reiverių” (tinklapio 1323.lt vystytojo, buvusio pramogų žurnalisto ir renginių organizatoriaus Juliaus Baliutavičiaus bei projekto savanorio, didžėjaus Paul Sadness) sukurtą maršrutą tema „Aistros miegamuosiuose rajonuose” - vadovaudamiesi juo galėsite savarankiškai susiplanuoti kelionę ir susipažinti su reivuojančiu Vilniumi: tokiu, koks jis buvo praėjusio amžiaus pabaigoje – pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje. 

Tęsiame reivuojančio Vilniaus maršrutus. Pirmąją dalį galima rasti ČIA, o antrąją – ČIA.

zemelapis 3

 Maršruto trasos ilgis - 2 km. Užtruksite 24 min. Žemėlapis: maps.lt

Vėl grįžtame į Laisvės prospektą ir vėl mūsų akiratyje – 1996-ieji, kurie dažnai vadinami elektroninės muzikos proveržio Lietuvoje metais. Nelegalūs vakarėliai tampa vis didesne egzotika – Vilniuje vienas po kito ima dygti klubai, kuriuose didžėjus prie plokštelių grotuvų nebeatrodo kaip ateivis iš kosmoso, o tampa duona kasdienine. Laisvės prospekte, prie Spaudos rūmų atsidaręs klubas „Nasa” ir jo sėkminga veiklos pradžia netrukus „pagmdė” dar vieną panašios stilistikos naktinę linksmybių vietą, įsikūrusią tame pačiame Laisvės prospekte, tik jau kitame rajone. Laisvės pr. 55 pažymėtas pastatas iškilo pačiame Nepriklausomybės priešaušryje, 1989 metais, ir jame įsikūrė siuvimo fabrikas „Žuvėdra”. 1996-aisias jaukiame fabriko rūsyje, turėjusiam ir savo baseinėlį, pradeda skambėti moderni elektroninė šokių muzika – čia savo veiklą pradeda gana paslaptingas klubas „Extra”.

ekstra1

 Klubo „Extra” programa.

Klubas afišavosi gerokai mažiau nei jo netolimoje kaimynystėje esantys „Nasa” ir „Max'o pramogos”, tačiau turėjo savo lojalią auditoriją, trypdavusią betonines grindis pagal hauso ir tranzo ritmus iki šešų ryto ir net ilgiau. 

Klubo metraštis buvo baigtas rašyti 1998-aisiais, kuomet Lietuvos verslą, o taip pat ir pramogų pasaulį nemenkai supurtė vadinamoji Rusijos krizė. Nors klubas nebuvo toks ryškus ir pastebimas, tačiau būtent dėl čia tvyrojusios pusau pogrindinės dvasios ir išsiskiriančių DJ Andy setų, buvo mėgstamas ir vertinamas brandesnių reiverių, ieškodavusų įdomesnių sąskambių ir rasdavusių jų šiame Šeškinės fabriko rūsyje.

zuvedra

 Buvęs siuvimo fabrikas „Žuvėdra”, kurio rūsyje veikė klubas „Extra”, 2024 m. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

2003 metais miegamieji rajonai vėl sujudėjo ir šį kartą naktinio gyvenimo oazė įsikūrė Fabijoniškėse, S.Stanevičiaus gatvės 21 A numeriu pažymėtame pastate, kuriame jau buvo įsikūrusi kabelinės televizijos paslaugas tiekusi įmonė „Vinita”. Pramogų pasaulio užkulisiuose pusė lūpų buvo kalbama, kad būtent ši įmonė ir tapo naktinio Fabijoniškių gyvenimo investuotoja. 20003 metų birželį žiniaskaidą apskrieja pranešimas apie atidaromą klubą „Reset”.

reset02

Klubas „Reset”/„Top Club”. Apie 2004 m. Foto: Felikso Kutkos archyvas.

„Reset” siekia tapti pirmuoju klubu Vilniuje, kuriame vyks visiškai atskiri teminiai vakarai: pirmiausia „progressive house”, o taip pat „house” ir „drum’n’bass” vakarėliai. Be užsienio žvaigždžių, čia gros žymiausios Lietuvos didžėjų komandos – „RyRalio”, „Pure”, „Atari” ir „Happyendless” nariai. Klubas veiks ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį”, - taip buvo pristatomi ambicingi klubo planai.

Pranešime žiniasklaidai buvo cituojama klubo rinkodaros vadovė Agnė Kazakauskaitė, teigusi, jog “Reset” savo interjeru, įranga bei renginiais kvies šokių muzikos mėgėjus “persikrauti”, pamiršti susidarytus stereotipus apie klubinę kultūrą.

IMG 1277

Vakarėlis klube „Top Club”. Apie 2004 m. Foto: Felikso Kutkos archyvas.

„Pasak „Reset” įkūrėjų, Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad progresyviems priskiriami klubai labai retai būna senamiesčiuose ar miesto verslo dalyje. „Reset” kūrėjai įsitikinę, kad jų klubui aplinka taps dar vienas privalumas, - tai dar viena ištrauka iš pranešimo žiniasklaidai.

Pirmajame „Reset” aukšte įsikūrė kompiuterinių pramogų klubas su trejomis – žaidimų („Gaming”), interneto („Web”) ir aukštesnės klasės (VIP) salėmis, o žemutinis aukštas buvo skirtas 600 žmonių talpinančiam naktiniui klubas su atskiromis teminėmis erdvėmis. Klube buvo įrengtos „Tannoy” V kartos 400w kolonėlės ir 600w bosinio garso garsiakalbiai, moderniausia ventiliacijos sistema bei specialiai suprojektuotas apšvietimas. Klubo interjerą kūrė studijos “Velkam” dizaineris Vadimas Bašinovas.

Klubo programų direktoriumi dirbęs Feliksas Kutka neabejoja, jog į klubą buvo investuoti tikrai solidūs pinigai, peržengiantys pusės milijono litų sumą.

Reset1

Klubo „Reset” skrajutės, 2003 m. 

Vis dėlto tikėjimas, kad į elektroninę muziką orientuotas klubai gali sėkmingai gyvuoti miegamajame rajone, gana greitai žlugo. Kad ir kaip prie pulto plušėjo klubo rezidentai Robee ir Element bei kviestiniai svečiai, didesnio lankytojų srauto nepavyko sulaukti. Pasak Felikso, į elektroninės muzikos vakarus susirinkdavo iki 150 lankytojų, kurie tvarkingai susimokėdavo už bilietą, tačiau baro apyvartos keldavo liūdesį – galima tik nuspėti,kad nemenka dalis auditorijos, pasipuošusi akiniais nuo saulės, būdavo atitinkamai „pasiruošusi” dar preš nusileisdama į „Reset” rūsį.

Kiek daugiau nei po metų, 2004 metų rudenį klubas persivadino į „Top Club” ir tapo kur kas universalesnis.

IMG 2039

Klubas „Reset”/„Top Club”, interjeras. Apie 2004 m. Foto: Felikso Kutkos archyvas.

„Rudens pradžioje duris atvėrusi pasilinksminimo vieta atidarymo šventės datą ir net laiką pasirinko neatsitiktinai. Rugpjūčio 31-ąją, lygiai 20 valandą 53 minutės, iššovęs šampano kamštis turėjo simbolizuoti sėkmingą klubo ateitį. Pasak „Topclub“ direktorės Stelos Gurinovič, klubo atidarymo datą parinko žinoma astrologė Palmira Kelertienė”, - apie naują Fabijoniškių naktinio gyvenimo pradžią 2004 metais rašė žiniasklaida. Iš „Reset” į „TopClub” virtusi linksmybių oazė griebėsi patikrintų kortų – krepšinio varžybų rodymo ir erotinės programos. Tačiau bene sėkmingiausiu projektu tapo paties klubo programų direktoriaus Felikso Kutkos gimtadienio vakarėlis, į kurį susigrūdo 400 žmonių, o baro apyvarta buvo tokia, jog klubo personalas galėjo lengviau atsipūsti – pinigų pribyrėjo mėnesiui į priekį.

Feliksas išskiria ir dar vieną sėkmingą pajamų šaltinį – vaikų diskotekas, į kurias sugužėdavo po pora šimtų jaunųjų šokėjų iš aplinkinių rajonų, mielai mokėdavusių už įėjimą po kelis litus.

Sprendimas keisti kryptį buvo gana sėkmingas – naktinis gyvenimas S. Stanevičiaus gatvėje virė dar kelerius metus. 

Savarankiškų ekskursijų maršrutai yra Vilniaus savivaldybės iš dalies remiamo projekto „Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija“ dalis.

CITY OF VILNIUS RED CMYK