Uzbekiškas pavasaris Kalvarijų gatvėje - „Osh” plovas sprogdina Vilnių
Israilas patenkintas: maisto kurjeriai vienas po kito čiumpa lauknešėlius ir dingsta pro duris, skubėdami pamaitinti Vilniaus bekraščių ofisų gyventojus, kurių, kaip galima įsivaizduoti, vienas prasmingesnių dienos darbų – kolektyviai pietaujat nuspręsti, kokiu gi balu įvertinti naują viešojo maitinimo vietą sostinės žemėlapyje. Užeiga „Osh” (štai taip, pernelyg nelaužant galvos, pavadinta žodeliu, reiškiančiu klasikinį uzbekišką plovą), atvėrusi duris praėjusių metų gruodį, jau kelias savaites bombina Vilniaus viešojo maitinimo sceną.
Israilas ir jo plovas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Ir nors pastaruoju metu labiau linkstama pranešti liūdnas gastronaujienas apie užsidariusias vieteles, tačiau judesys vyksta ne tik į vieną pusę. Ir „Osh” yra geriausias pavyzdys.
Israilas, vidutinio amžiaus vyriškis, nėra naujokas Vilniaus uzbekiško plovo rinkoje. Dar praėjusiais metais rašėmė apie šalia VCUP sužėrėjusią plovinę „Tashkent Nr.1” - vietinis „impresarijus” greitai įvertino iš Taškento atvykusio Israilo sugebėjimus, ir netrukus jau VCUP prieigose įvyko rokiruotė: čia buvusi kebabų užeigėlė konvertavosi į plovinę, o dabar dar išsiplėtė ir į kaimynystėje ilgą laiką pustuštį buvusį kiniečių restoranėlį.
Užeiga „Osh” įsikūrė šalia sparčiai statomo mega biurų pastato. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Israilas šiame proveržyje jau nebedalyvavo – nusprendė pats tapti šeimininku ir atvėrė „Osh”. Ne kur kitur, o buvusiame tire, vėliau virtusiu lokaliu baru - „načnyku”, savo laiku kaip magnetas traukdavusiu paskutinius romantikus ir užsibuvusius Kalvarijų gatvės girtuoklius bei neramias sielas.
Kuriam laikui palikime Israilą ir jo plovą nuošalėje. Užrašuose susirandu 2018 metų kovą, kuomet paskutinį kartą su garbingu vizitu apsilankiau bare – tuo metu Vilnius buvo šiek