Į Stoties rajoną įžengė kultiniai kebabai: „Azerai” jau čia

Beklaidžiojant po Vilnių ir vis atsiduriant prie greitmaisčio kioskelių, kartais tekdavo patirti katarsį. Ligi šiol pamenu tą stebuklingą skaniai, sočiai ir nebrangiai gatvės maisto sukirtusio žmogaus džiaugsmą – ar tai būtų rūškanas vakaras Pilaitėje, ar snieginga žiema Saulėtekyje, ar ruduo Vytenio gatvėje, ar vasara Baltupių turgelyje (dabar gi „Pamukkale” atsidarė antrą tašką Naujamiestyje, Kauno gatvėje). Ir tiesiai šviesiai rašau – nebus dabar lengva čia šeimininkaujančiam Nuriui, nes jau kurį laiką Kauno gatvė turi naujus gatvės maisto dievus. Ir jų vardas - „Azerai”. Ir jie į Stoties rajoną nužengė iš Jeruzalės – skamba tai kaip citata iš Biblijos ir beveik yra tiesa.

Įlindom į svetimą lėkštę. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Su Jeruzalės „Azerais” buvo nutikusi įdomi istorija, mat turbūt prieš kokių pusantrų metų ten, kitoje gatvės pusėje nei „Medžiotojų restoranas”, stūksojo ir tebestūkso visa eilė apšepusių kioskų, viename kurių buvo vyniojamas lygiai tos pats neišvaizdus ir neskanus kebabas. Nors pati kebabinė ir turėjo savo interjere šiokių tokių smagių daikčiukų. Patingėjo tada rašytojo ranka aprašyti nykią Jeruzalės kebabinę. O visai netrukus Vilniuje ėmė plaukti gandas apie geriausius kebabus ir įdomiausią kebabinę. Ir kiek tik tekdavo važiuoti į Santariškes, visada būdavo nelemta ten užkąsti – arba dar uždaryta, arba žmonės kunkuliuoja ir kioskelyje, ir šalia esančioje aikštelėje stovinčiame „pazike”.

Apie „Azerus” greitai ėmė sklisti kalbos kaip apie neįtikėtino gatvės maisto, Kaukazo, kriminalinio Vilniaus, blatnų rusiškų dainų miksą. Iš vienos pusės lyg ir galėdavai pagauti šio eksperimento kampą, iš kitos pusės – Gibono viešnagės lyg ir atbaidydavo. Kaip ten bebūtų, po garsiojo britų vlogerių vizito (atkreipkit dėmesį į peržiūrų skaičių) „Azerų” akcijomis savo investicinius portfelius būtų mielai papildęs ne vienas fondas.

Pilnas turinys pasiekiamas mūsų prenumeratoriams Contribee platformoje.