Jeruzalė: kaip pietūs „Medžiotojų restorane” ūpą pakėlė
Visų pirma, matyt, reikėtų perspėti: jei tu, mielas skaitytojau, esi veganas, vegetaras ar aistringas medžioklės priešininkas – geriau toliau neskaityti, nes šioje publikacijoje gali susidurti su turiniu, kuris gali tave sudirginti.
Visų antra – pro šią vietą, panašiai kaip ir su kultine užeiga Savanorių prospekte – pravažiuota koks tūkstantis kartų, tačiau duris ryžausi praverti tik dabar. Ir taip, jei „Gaisrininkų užeiga” tapo nebe gaisrininkų, Jeruzalėje įsikūręs „Medžiotojų restoranas” išsaugojo savo atributus: ragus prie įėjimo, vardą ir kryptį.
„Medžiotojų restoranas”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Nors, kaip pasakoja restorane nuo 1992 metų šeimininkaujantis Gintaras, iš pradžių šiame name, pastatytame 1971 metais, veikė „Medžiotojų šašlykinė”, o prasidėjus naujiems laikams užeiga kiek pakeitė pavadinimą, radikaliai pasikeitė interjeras (pasak šeimininko, čia esančias iškamšas kūrė talentingas Lietuvos meistras, dabar besidarbuojantis Pietų Afrikos Respublikoje). Žodis „medžiotojas” pastaruoju metu visuomenėje neretai veikia kaip dirgiklis, tačiau, žinia, ne viską reikia priimti vienareikšmiškai. Galų gale, kaip tada vertintumėme Tado Ivanausko muziejų?
Restorano šeimininkas Gintaras. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Taigi, kaip jau ir buvo minėta, prieš medžioklę nusistačiusiems miestiečiams čia matyt kojos geriau nekelti, tačiau jei esi atviras ir pakantus – tau „Medžiotojų restoranas” gali atsiverti kaip ir nedidelis gamtos muziejus: plika akimi matyti, kad pastangų įdėda daug. Tačiau ko mes čia susirinkome? Žinoma, nuraminti savo burgzti pradėjusio skrandžio ir aktualiausia mums ne žvėrienos patiekalai (taip, čia yra tokių, ir jų kainos neretai peržengia dešimt eurų ir kopia aukštyn), bet kaip už tobulą (suprask – esančią trijų eurų zono riboje) kainą sukirsti tobulus (t.y, skanius) pietus.
Ir iš karto reiktų pasakyti, kad „Medžiotojų restoranas”, pro kurį savo laiku šimtus, o gal ir tūkstančius kartų važiuota palankstyti nugaros į kolektyvinius sodus, tapo netikėtu 2020-ųjų atradimu.
„Medžiotojų restorano” šašlykas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Pirmas pliusas – įėjimo durys, ant kurių puikuojasi tvarkingai kompiuteriu atmuštas valgiaraštis su labai džiuginančiomis kainomis. Ir ne tik – šalia puikuojasi darbo virtuvėje pasiūlymas: konkretus ir aiškus, o ne šiaip koks abstraktus „ieškomas virtuvės darbuotojas”. Kainos džiugina akis, bet ar išsirinktas patiekalas pradžiugins akis? Praveriame duris ir kylame į antrą aukštą: švaru, šilta, tvarkinga ir jauku. Išsirenkame šašlyką su ryžiais ir daržovėmis (3,10 eur) ir prisėdę prie stalo, metę žvilgsnį į klimato atšilimo kamuojamą Jeruzalę, imamės „darbo”.
„Medžiotojų restorano” šašlykas. Foto: Julius Baliutavičius/132
Tai nebuvo pats gardžiausias šašlykas, tačiau, tikrai neblogas, skanus patiekalas. O kai pagalvoji, kad visai neseniai dar net didesnius pinigus (na tai kas, kad skirtumas dešimtys centų) mokėjai už atmosferą, bet jokiu būdu ne skonį, Jeruzalės restoranėlis nusipelno pagyrimo.
Viešnagė „Medžiotojų restorane”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
