„Soviki”: „Michelin” pėdsakas Justiniškių turgelyje

Kokias sąsajas gali turėti garsusis „Michelin” restoranų gidas ir „Norfos” pašonėje įsikūręs Justiniškių turgelis? Dar prieš kelias savaites šis klausimas būtų buvęs neįmenama mįsle, tačiau dabar „Michelin” pėdsaką galima rasti ir čia.

Baltame „Soviki” paviljone, kurį ne taip paprasta rasti tarp nemažo būrio prekiautojų medumi, mėsos produktais, daržovėmis, vaisiais ir čeburekais (beje, nors pastaruoju metu čeburekų rinkoje vyksta Lazdynuose įsikūrusios „Prusakovų užkandinės” čeburekų proveržis, tačiau ir Justiniškų turgelyje pardavinėjami „Vilnijos” čeburekai nėra prasti) jau kurį laiką darbuojasi Lukas Liaugminas, savo virtuvėlės estetika, paprastumu ir skoniu smarkiai išsiskiriantis iš Justiniškių turgelio konteksto.

lukas3

„Soviki” paviljonas Justiniškių turgelyje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Klaidžiodamas po Justiniškių turgelį taip ir „užsiroviau” ant Luko paviljono. Nors „mandresnio” maisto kioskai Halės ar Kalvarijų turguje jau senokai nieko nestebina, tačiau mintis su kiek kitokio maisto nei įprasta turgaus aplinkai, idėja ateiti į miegamų rajonų turgelius, dar ir šiandien atrodo gana drąsi ar net įžūli – kas jau kas, bet Justiniškių turgelis šiandien dar neatrodo kaip veržlių ir smalsių vilniečių uostas ar traukos centras.

 

Tačiau Lukas tiki savo virtuvėlės idėja, o mes žvilgtelėkime, kuo gi jis gundo maisto mėgėjus. Baltajame paviljone valgiaraštis ypatingai kuklus, tačiau tuo pačiu jame yra ir žavesio – visada patikdavo užeigos su minimaliu valgiaraščiu: ir lengviau išsirinkti patiekalą, o ir tikimybė, kad produktai bus neužsigulėję šaldytuve – kur kas didesnė. O ką jau bekalbėti apie „Soviki” valgiaraštį, kuriame – tik vištienos sultinys su daržovėmis ir skrebučiu (2,5 eur) bei lėtai virta vištienos krūtinėlė (su basmati ryžiais, paskanintais granato uogomis, Savojos kopūstų salotomis su vynuogėmis, saldžiuoju svogūnu, kalendra ir agurku, o taip pat čimi čiūri žolelių padažu (7,5 eur). Jei čimi čiūri skamba pernelyg neįprastai ar kiek bauginančiai, Lukas keičia jį labiau įprastu sojos bei bruknių padažais. Skamba viliojančiai ir gana hipsteriškai, tiesa? Tačiau tuo pačiu šviežiai, egzotiškai ir viliojančiai. Ragaujam? Ragaujam!

lukas6

Reporterio pietūs. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Bet dar didesni įdomumai prasidėjo, kuomet pro paviljono langelį galvą kyštelėjo pats šefas Lukas Liaugminas. Pasirodo, vyrukas dešimt metų sukosi Danijos gastropasaulyje, ir net dvi vietos („Kiin Kiin” bei „Stud!o”), kuriose darbavosi Lukas, buvo pelniusios „Michelin” įvertinimus – to paties restoranų gido, dėl kurio viliotinio (galinčio kainuoti per milijoną eurų) į Lietuvą jau kurį laiką vyksta diskusijos.

 

„Nusprendžiau grįžti, nes labai pasiilgau Lietuvos. Ir atidaryti vietelę, kur būtų galima valgyti sveiką, skanų, paprastą ir nenuobodų maistą“, - šypsosi Lukas. Jo mintys sukosi apie vištienos krūtinėlę, tačiau draugai gūžčiojo pečiais, sakydami, jog ji yra per sausa. „Iššūkį priėmiau – padarysiu ją ne sausą“, - ryžosi Lukas Liaugminas, ir štai jau kelias savaites Justiniškių turgelyje, baltame paviljone, karaliauja žemoje temperatūroje lėtai virta vištienos krūtinėlė.

lukas9

„Soviki” hitas - vištienos krūtinėlė. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

„Naudoju tik druską, pipirus, raudonėlį ir lauro lapus, pašildoma su lašu aliejaus ir mano atveju – sultingiausia, kokia tik įmanoma padaryti“, - savo gastronominį kozirį pristato Lukas. Tenka paliudyti, kad iš tiesų, ir tirštas vištienos sultinys, ir krūtinėlė su ryžiais, salotomis ir ryžiai, salotos ir savitu čimi čiūri padažu buvo sudoroti čepsint lūpomis – lauknešėlį firminiame maišelyje nuo Justiniškių iki „rezidavimo vietos“ atsigabenau per penkiolika minučių, pietūs buvo dar šilti ir teikiantys džiaugsmą. Tiesa, kyla pagrįstų klausymų, ar blokinės Justiniškės yra tinkama vieta perteikti patirtį, įgytą „Michelin” restoranuose – vis dėlto tai ne stikliniais biurų faadais išmargintas Konstitucijos prospektas ar valdininkų prisodrinta centrinė miesto dalis.

 

„Justiniškės turi tam tikrą atmosferą. Iš pradžių čia ištestuosiu produktą ir galbūt judėsiu centro link, - svarsto Lukas, kurio vizijoje – ne vienas gastro taškas įvairiose gimtojo Vilniaus vietose.

Dar vienas jo noras – perteikti Vilniuje savitą modernią danišką virtuvę. „Ji – žiauriai aukšto lygio. Danijoje yra taip: valgai – ir oba, kaip sveika. Arba – oba, kaip skanu. Arba – oba, dar to neragavau“, - pasakoja L. Liaugminas.

lukas4

Lukas darbo vietoje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Jo patiekalai jau keliauja ne tik į biurus. Ir vietinės Justiniškių moterėlės, čia prekiaujančios medumi, sriūbtelėjo ir gyrė jaunuolio virtą vištienos sultinį. Pavalgė ir grįžo vėl, o tai jau geras ženklas. Kitas geras ženklas – žiema ir tamsa traukiasi iš Justiniškių turgelio ir kas žino – galbūt pavasariui įsibėgėjant Vilniaus gastronomijos specialistai čia išmins naujus takus. 

Šis autorinis gastroreportažas gimė mūsų prenumeratorių dėka. Jei tekstas pasirodė įdomus ir naudingas, prisijunkite prie mūsų prenumeratorių-rėmėjų Contribee platformoje. Jūsų 1 euras per mėnesį (ar keli) leis kurti daugiau autorinio turinio apie mūsų miestą.