Eime pietauti: „Ararat”, džiaugsmas mano
Naujajam vilniečiui (o jų kiekvienais metais sostinėje, jei tikėti statistika, daugėja ne vienu ir ne dviem tūkstančiais) turbūt kiltų klausimų, kaip tokiame apybaisiame Kauno gatvės pastate galėtų būti įsikūręs restoranas ir dar su ilgamete istorija. Tačiau faktas toks: „Ararat” savo istoriją būtent šioje vietoje rašo jau keliolika, o ir gal ir daugiau nei dvidešimt metų.
„Ararat” įsikūręs rūsčiame Kauno gatvės pastate. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Kokiais 1998-aisiais čia dar buvo apšiurusi kavinė, kur, prie pigaus ir neskanaus alaus surėmę galvas, jauni reiveriai kūrė pirmąjį „Ore” numerį – šis mėnraštis, interneto svetainė ir žinoma, „Ore” vakarėliai amžių sandūroje buvo sostinės kokybiško naktinio gyvenimo proveržis, puiki įžanga į vieno pusiau vilniečio pusiau brito taip mėgstamą terminą „nakties ekonomika”.
Vėliau čia kurį laiką veikė – sunku patikėti – džiazo klubas. Ir galų gale atėjo „Ararat” valanda. Savo laiku šis restoranėlis man net buvo tapęs lyg savotišku asmeniniu kabinetu – didelėje erdvėje susiradęs nuošalų kampelį, dėka nepriekaištingai veikdavusio wi-fi (toli gražu ne visos kavinės 2014-2016 metais galėdavo pasiūlyti kokybišką interneto ryšį, o telefoniniai hotspotai buvo tik dar kažkur pakeliui), galėdavai valandų valandas smaksoti prie kompiuterio, kavos, chačiapurių ir rimtesnių patiekalų. Tačiau yra pradžia, yra ir pabaiga - takelis į „Ararat” restoraną ilgam buvo pamirštas, ir štai, tas ilgai lauktas momentas, kuomet vėl durys buvo pravertos. Sveikas sugrįžęs namo.
„Ararat” interjeras. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Ir „namai” nenuvylė. Iš esmės „Ararat” liko toks, koks ir buvo – su savo akį traukiančiu interjeru, tais pačiais baldais, kilimu, o ir valgiaraštis, rodos, nepasikeitęs – tik chačiapurių pasiūla pagausėjusi. Tačiau štai ir šiokia tokia naujovė – dienos pietūs čia jau kurį laiką pateikiami bufeto principu – paslaugi moteris viską, ką pageidauji, iš puodų sukrauna į lėkštes, susimoki ir po kelių minučių gali pradėti malšinti burzgiantį skrandį. Iš tiesų toks valgyklinio tipo aptarnavimas labai patogus ir „Ararat” dėl pakankamai patogių erdvių gali sau leisti tokį dienos pietų modelį, kuris vakarop be didesnio vargo transformuojasi į įprastą restoraną.
„Ararat” interjeras. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
„Ararat” dienos pietūs turi kabliuką – čia visada siūlomi keli esminiai patiekalai – kiaulienos ir vištienos šašlyko iešmeliai bei kiaulienos liulia kebabas. O kiti patiekalai – kaip kada. Tiesa, alternatyvų siūloma iš tiesų gausiai, mūsų vizito atveju dar galėjome rinktis graikiškas, tunų arba vištienos salotas, silkę su varškės ir špinatų padažu, o taip pat plovą su vištieną.
Mūsų pasirinkimas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Prie savo pasirinkto patiekalo (rinkomės turbūt topų topą – kiaulienos šašlyko iešmelį su ryžiais, daržovėmis ir aštresniu padažu) pridėkite sriubą (mūsų vizito metu buvo išvirta ryžių pomidorinė), restorane keptą duonos gabalėlį ir nepilną stiklinę kompoto – štai ir visi dienos pietūs, kurie priklausomai nuo komplektacijos gali kainuoti nuo 6.5 eur iki 7 eur. Mūsų pasirinkimas buvo brangiausias, tačiau tikrai skanus ir sotus, tikras džiaugsmas ir skrandžiui, ir akims – apie ką liudija ir tai, kad lėkštėje nebuvo palikta nė vieno ryžio grūdelio.
Dienos pietų bufetas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Atskiro balo nusipelno aptarnaujantis personalas – nors gyvenimo iššūkiai nėra džiuginantys, tačiau ir teta prie bufeto, ir simpatiška jauna mergina prie kasos aparato tiesiog švytėjo pozityvia nuotaika. O juk žinia, kaip greitai gali apetitą numušti surūgęs veidas (nors ir puikiai suprantame, kad salės darbuotojų uždarbis viešojo maitinimo sektoriuje nėra pavydėtinas – galbūt todėl ant restorano durų kabo lipdukas, primenantis, jog čia kortelių skaitytuvas turi funkciją, leidžiančią palikti arbatpinigius). Beje, jei ši publikacija Jums pasirodė esanti įdomi/vertinga, taip pat galite palikti arbatpinigius mūsų Contribee paskyroje.
O užverdamas po ilgokos pertraukos pravertas „Ararat” duris galėjau tik pasidžiaugti, jog atvykau čia anksčiau – salės erdvės sparčiai ėmė pildytis maisto kurjeriais ir pietautojais.
Kiti mūsų šio rudens sezono pietūs ČIA ir ČIA.