Azija Šv.Stepono gatvės pusrūsyje: kaip „AsiaInn" plovą ragavome

V. Šopeno, Šv. Stepono ir Kauno gatvių sankryža, dar prieš keliolika metų garsėjusi savo rūsčia reputacija ir „generaliniu” alaus baru „Šypsena” (tik įsiklausykite į pavadinimą – kokia išvystytą ironijos jausmą turėjo tuometinis užeigos šeimininkas), šią vasarą tapo vienu karščiausiu sostinės greitosios gastronomijos tašku.

Jau ir anksčiau čia būdavo nušvitimų, tačiau situacija iš esmės ėmė keistis, kuomet kaip kometa sostinės kebabų padangę nutvieskę „Azerai” čia atidarė antrąją savo ambasadą (pirmoji taip ir liko Jeruzalėje).

Tačiau sulig „Azerais” maisto reikalai čia nesibaigė – visai netrukus po to, kai populiarieji lavašai debiutavo šioje sankryžoje, vos už keliolikos metrų nuo jos, Šv. Stepono gatvės pusrūsyje atsidarė „AsiaInn”, o jei išsamiau - „AsiaInn – Halal. Uzbekijos ir Azijos virtuvė”.

Šiame pusrūsyje - Azijos skonis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Dabar Šv. Stepono gatvės ir apylinkių gyventojai gali ramiai atsipūsti – visi esminiai gastronominiai poreikiai patenkinti: penkiasdešimties metrų spinduliu aplink minėtą sankryžą išsidėsčiusi pati įvairiausia virtuvė – nuo sušių ir picų iki plovo ir kebabų. O ir egoztika spinduliuojantys „Pilėnai”, kur senųjų amatų, metalo muzikos ir istorinių diskusijų fone gali atsigaivinti bokalu šalto - čia pat.

„AsiaInn” mes jau buvome aplankę – dar tuo metu, kai jie buvo įsikūrę Vilkpėdėje ir siūlė itin platų greito maisto valgiaraštį. Galima nuspėti, kad Krasnūcha jiems nebuvo svetinga, ir štai jau kurį laiką koncepciją kiek pakeitusi užeiga duris atvėrė Stoties rajone. Net kyla įtarimas, ar tik tai nebus tam tikras „Azerų” filialas, skirtas dar labiau pagyvinti egzotikos salelę, besiformuojančią Stoties rajone. O šio rajono, žinia, laukia didelės permainos ir jei jos atitiks vystytojų lūkesčius – šio rajono bei dalies Naujininkų laukia naujasis prisikėlimas.

Ir jei „Azerai” šią prisikėlimo žinią gana sėkmingai skleidžia, sugebėję iš esmės linksmai chaotišką Artimųjų Rytų greitos gastronomijos vietą paversti madinga hipsterių ir smalsuolių užkandžiavimo vieta, tai „AsiaInn” sėkmės valandos dar laukia. Ar sulauks – klausimas, bet potencialo yra. Šioje vietoje darome reklaminę pertraukėlė, primename, kad Jūsų prenumerata ar auka, gali mums padėti ir toliau tęsti naršymo po šiuolaikinį Vilnių funkciją, ir tęsiame toliau.

„AsiaInn” pusrūsis – itin kuklaus interjero, o vienintelė interjero detalė, ant durų kabantis skelbimas apie nebrangius viešbučius. Kuomet apie vidurdienį užsukau į užeigą, joje prie vieno staliuko buvo įsitaisę du piliečiai. Spėjau, kad jie yra iš Vidurinės Azijos, tačiau pasitikslinti ar jie iš Uzbekistano, ar kitų šalių, neišdrįsau – vyrai buvo įsigilinę į arbatos gėrimą, o grupės „Jalla” kūrinio „Učkuduk” užtraukti neišdrįsau – maža ką.

Valgiaraštis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Perverčiau kelis valgiaraščio (su kažin kodėl nurodytu adresu Jeruzalėje - galbūt ten raibuliuoja gigantiškas plovo kazanas) puslapius – lietuvišką ir rusišką versiją, besiskiriančią tik nuotraukomis. Modernios lietuviško kapitalo kebabinės savininkas matyt gautų širdies smūgį, tačiau čia, panašu, viskas paprasta ir aišku – valgai juk ne valgiaraštį. Su kuklia mergaičiuke, čia dirbančia vos kelias dienas, bendraujame rusiškai, išsirenku plovą su aviena (7 eur, plovo versija su jautiena kainuoja 5,5 eur), ir prisėdu prie vieno staliuko.

Vos spėju įsitaisyti, o į mažą pusrūsį ima rinktis, panašu, taip pat išeiviai, darbo emigrantai, o gal ir vilnietiškos Vidurio Azijos diasporų atstovai. Beveik visi staliukai, kurių čia tik kokie penki, greitai užsipildo – kai kas ateina vienas, kai kas su bičiuliu, kai kas – su visa šeima – vilniečiui tai gali pasirodyti visai intriguojantis koloritas. Stoties apylinkėse netrūksta etno užkandinių, tačiau čia bene gausiausia koncentracija – žinoma, reikia atsižvelgti, kad užeigos plotas greičiausiai neviršija dvidešimties kvadratinių metrų. Visi prašo arbatos ir imu gailėtis jos taip iš karto atsisakęs – juk galbūt tai užeigos geros valios ženklas, nemokamas gėrimas, gal be reikalo jos buvo atsisakyta, svarstant, kad taip bus sutaupyti keli eurai.

„AsiaInn” plovas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Vos spėji mesti žvilgsnį kairę ir į dešinę, ir štai plovo lėkštė, papuošta virtu putpelės kiaušiniu, jau ant stalo. Atrodo gražiai, o ir skonis geras. Tiesa, per tiek metų išlepintam bičiulio plovu, „AsiaInn” variantas neatrodo pasakiškas – kaip ir beje, turbūt garsiausio sostinės plovo restorano „Kinza”. Tačiau kad skanu – tai faktas. Apie tai byloja ir tuštutėlė lėkštė, viskas suvalgyta iki paskutinio ryžio grūdo. Ir vis tik vertinant kainos, kokybės ir sotumo parametrus – dubenėlis plovo galėjo būti didesnis...Pajutęs, kad organizmas prašosi dar, teiraujuosi apie valgiaraštyje minimus dienos pietus (4,5 eur). Deja, atsakymas nedžiuginantis – kol kas jie ne(be)ruošiami, tad tenka nukorus galvą, lipti iš gaivaus pusrūsio į rugpjūčio kaitrą...