Čeburekai on Tour (2 dalis): Stoties rajono šventovė
Prieš kelias dienas prekybos centre „Moki-Veži” įvyko kažkas nenumatyto - po ilgos ilgos pertraukos vėl prisiminiau čebureko iš karštų bandelių vitrinos (kiek teko matyti, visada tuos karštų bandelių taškus globoja tetos) skonį. Kišenė palengvėjo 1,7 euro, o skrandžio įspūdžiai deja, liko tokie, kaip prieš dvidešimt metų, kuomet tekdavo kartais pastverti čebureką iš Spaudos rūmų foje stovinčios tetos. Gaila tik, kad atmintyje neužsifiksavo, kiek tada kainavo čeburekas. Vieną litą?
V.Šopeno gatvės čeburekas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Taigi tuo metu, kuomet čeburekus ragaudavau Spaudos rūmuose ir klausydavausi eilinių nebejuokingų pokštų apie katinų mėsą juose, Stoties prieigose, V. Šopeno gatvėje daugiau-mažiau sėkmingai jau veikė užkandinė, iš esmės įsipaišanti į tuometinio Stoties rajono – depresuojančio ir pilko – kontekstą.
2009 metų rugsėjį, kuomet šalyje siautė krizė, o V. Šopeno gatvės užkandinėje šmėžavo bankroto šmėkla, čia įvyko reikšmingi pokyčiai – čeburekinė sulaukė naujos ir veiklios šeimininkės Irenos Malyško, entuziastingai nusiteikusios pokyčiams.
Kaip dabar prisimena pati moteris, ji visiškai neturėjo patirties viešojo maitinimo sektoriuje, maža to, tai apskritai tapo jos pirmuoju darbu. Ir nors dokumentuose ji buvo įvardijama kaip vadovė, iš tiesų buvo viskuo – retkarčiais virėja, kartais – tiekėja, ir visada – valytoja.
Ir vis dėlto papūtus naujiems vėjams čeburekinė atsigavo. „Gavau didelį emocinį ir energetinį vyro palaikymą, kuris vis sakydavo: tu sugebėsi. Ir nors dabar man atrodo, kad aš nieko nemokėjau, o tada atrodė, kad viską darau ramiai ir teisingai”, - šypteli Irena Malyško.
Čeburekinės šefė Irena Malyško. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Veiklos pradžią lydėjo minuso ženklas, tačiau viskas pamažu kilo į viršų, po dvejų metų buvo atiduotos skolos už įrangą ir tai tapo kertiniu momentu. Svarbiausia, kad pavyko pagerinti „čeburekų subkultūros” įvaizdį. „Kultūringi žmonės nelabai norėjo jų valgyti, nes asociacijos nebuvo labai geros. Tačiau viskas priklauso nuo kokią mėsą dedi, kokiame aliejuje kepi. Jei mėsa gera, o aliejus keičiamas – tai visai kas kita. Kas ragavo mūsų čeburekų, tie užkibo ant kabliuko”, - šypteli pašnekovė. V.Šopeno gatvės kavinė turi dvylikos čeburekų pasiūlą, kainos svyruoja nuo 3,6 eur iki 5,8 eur, tačiau pagal dydį ir skonį – tai jau visai kita istorija lyginant su tetų čeburekais.
Čeburekų topo viršūnėje įsitaisęs čeburekas su kiauliena, antroje vietoje - su kiaulienos ir sūrio įdaru, bronzos medalį užsikabina čeburekas su vištiena. Labai aukštas pozicijas užima ir čeburekai su aviena. Savo gerbėjų ratą turi ir čeburekai su saldžia varške, turintys savo istoriją. „Jauna mama sako: mano dukrą mėgsta kažką labai saldaus. Tad ėmėme ir iškepėme čebureką su saldžia varške. Ir jis tikrai gerai perkamas”, - prisimena Irena Malyško.
Prieš trejus metus čeburekinėje atliktas remontas gerokai padidino lankytojų srautą. Foto: Julius Baliutavičius
Tačiau ne visi čeburekai atlaikė rinkos išbandymą. Tarkime, kurį laiką čeburekinės pasiūloje buvo galima užtikti meksikietišką čebureką su mėsos ir salsos įdaru. „Jis buvo superinis, deja...”, - atsidūsta pašnekovė.
Čeburekai – tik viena kavinės valgiaraščio dalių. Galbūt kažkam gali pasirodyti ir keista, bet čia nuo pat neatmenamų istorinių laikų, visada buvo siūloma ir kitokių patiekalų, tad kavinės valgiaraštis išsiskiria savo gausa. Ir vėlgi – formuojant valgiaraštį atsižvelgiama į vadinamąjį tautos balsą ir į paklausą. Nutinka ir taip, kad kavinės šeimininkės mėgstamas patiekalas, deja, lieka neįvertintas lankytojų.
Šiandien, net ir siaučiant pandeminei krizei, Irena Malyško gana optimistiškai žiūri į ateitį. Matyt perėjus Stoties rajono ugnį, vandenį ir varines triūbas, pakankamai tvirtai užsigrūdinama – bent jau toks susidaro įspūdis, klausantis prisiminimų, kaip atrodė, ir kaip keitėsi Stoties rajonas per pastaruosius dvylika metų.
Užeiga siūlo dvylikos rūšių čeburekus. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
„Buvo baisus rajonas, ateidavo krūvos narkomanų. Stovi žmonės eilėje, o tu bėgi prie durų ir sakai narkomanams, kad jų neįleisi. Renkiesi – arba vieni, arba kiti, - atsidūsta Irena Malyško. - Narkomanai tokie mieli, kad net padus bučiuoja, bet pats vaizdas – atgrasus. Tu siūlai žmogui pagalbą (Irena baigusi socialinius mokslus – 1323.lt pastaba), bet jiems tos pagalbos nereikia, jie turi savo kelią. Per tiek metų mačiau, kuo virsdavo buvę sveiki ir gražūs jaunuoliai. Tai yra baisu, neduok Dieve”.
Sunku suskaičiuoti, kiek svečių iš užsienio svečiavosi čeburekinėje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Tačiau buvęs ir šiandieninis Stoties rajonas – du skirtingi pasauliai. Ir nors čia yra užsilikusi ne viena „snarglinė”, netrūksta ir šviesių pavyzdžių. Irenai ir jos vadovaujamai čeburekinei savo laiku pavyko pakeisti užeigos kontingentą, ir dabar mato rezultatus: į užeigą anksčiau ateidavo mama su dukra, paskui – ūgtelėjusi dukra su kavalieriumi, o šiandien tos vakarykštės panelės, jau tapusios mamomis, atsiveda į čeburekinę savo vaikus. Ir toks „iš kartos į kartą” - Irenai itin mielas ir jautrus vaizdelis. Gana retas reiškinys sostinėje, kad užkandinė sugebėtų užsiauginti lankytojus, o V.Šopeno gatvės čeburekinė gali tuo pasigirti.
O užsienio turistai? I.Malyško net suploja rankomis – tiek daug matė čeburekinės sienos. Kas tik čia nevalgė – kinai ir šveicarai, kazachai ir japonai, o kur dar svečiai iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Kas žino, galbūt atsigavus užsienio turistų srautui, Irenai pavyks įgyvendinti ir vieną interjero idėją – pasikabinti čeburekinėje didelį pasaulio žemėlapį su jame sužymėtomis šalimis, kurių gyventojai dalelę Vilniaus pažino ir V. Šopeno gatvėje.
Pirmąją „Čeburekai OnTour” dalį galite rasti ČIA.