Atmosferos beieškant: Fabijoniškių kebabas šešiolikaukščio papėdėje
Iš tiesų nežinia, kada šis Fabijoniškių kioskelis būtų atsiradęs mūsų klajonių po Vilniaus kebabines sąraše, bet jau bešokant į 53-io maršruto autobusą, tarsi kas sustabdė – galbūt sąžinės balsas, prabilęs: ei, senokai nesidalinai įspūdžiais iš Vilniaus kebabinių (nors vos prieš kelias dienas, kėblindamas į „Loftas Fest”, nemenkai žinomame „Yala Yala Bistro” smagiai sudorojau kebabą, puikiai žinodamas, kad „Elfa” teritorijoje manęs lauks kiek neadekvačiai perkainuotas gatvės maistas).
Fabijoniškių kebabų kioskelis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
O galbūt pasąmonėje užsifiksavo pavasarinė komandiruotė į Fabijoniškes ir čia kebabų kioskelyje rastas suomis, kas šiaip ar taip, skamba gana egzotiškai.
Tad į tvarkingą kioską „Fabų kebabinė” (ar „Fabų kebabai” - taip ir liko neaišku, koks gi „prekės ženklas” atstovaujamas šiame kioskelyje, juolab, kad prieš kiek laiko netoli šios vietos lyg ir egzistavo panašaus pavadinimo kioskelis) su dviem iešmais – jautienos ir vištienos, įsikūrusį šalia pat autobusų stotelės ir visai netoliese sovietinio šešiolikaukščio, žengiau vildamasis rasti jei ne kažką skanaus skrandžiui, tai bent kažką gražaus akims.
Interjero dalelė. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Deja, jau po kelių sekundžių, vos išsiaiškinus (teisingiau supratus iš abejingo veido), jog čia pluša samdomas darbuotojas, tapo aišku – ko jau ko, bent jau skambesnių Fabijoniškių istorijų neišgirsiu. Galimybė pykštelti pora kadrų kioskelio viduje irgi nutolo – nelabai įkvepia noras užsiimti „menu”, išgirdus jog reikia tartis su direktore, juo labiau, kad interjeras – pilkas, be jokių detalių, išskyrus tarp gėlių pamerktą Trispalvę. Deja, tokia jau realybė – vienokia atmosferą gali patirti gatvės maisto užeigėlėje, kurioje pluša patys šeimininkai, visai kitokią – ten, kur samdomi darbuotojai.
Tačiau švara ir tvarka kioskelyje ideali, moteris per dešimt minučių paruošia tvarkingai suvyniotą kebabą su jautiena (3.2 eur) ir lieka finalinis akordas – sukirsti jį vilnietiškame Černobylyje, stebint, kaip pro šalį skrieja autobusai, o ta pati moteris iš kioskelio guviai bendrauja su kita pažįstama, aptarinėdamos kažin kokias problemas, kilusiais prekybos centre „Iki”. Kebabas neįspūdingas, tačiau kai jį kemši miegamojo rajono viduryje, rodos, gali net pajusti savotišką, sunkiai nusakomą Fabijoniškių poskonį, kuriame sutelpa pasibaigusios vasaros ilgesys, neaiški ateitis ir vidinės ramybės jausmas – bent jau tol, kol burnoje dar jauti kopūstus.
Dorojam kebabą šešiolikaukščio papėdėje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Susimesti ant autoriaus klajonių po sostinės smukles, kebabines ir užeigas gali ČIA.