"Panerys": sustojusio laiko, pigių dienos pietų ir "Aš Ikona" miksas

Šis Savanorių prospekto “triptikas” daugeliui žinomas iki skausmo – bent jau iš matymo. Būdavo, grįžti į Vilnių po ilgesnės pertraukos, nusileidi nuo kalno į verdantį didmiesčio katilą Savanorių prospektu, praleki žiedinę sankryžą, dirsteli kairėn – iškaba “Panerys” šviečia, vadinasi, viskas tvarkoje, viskas po senovei. 

Juokas juokais, tačiau nepajudinamas kirpyklos, kavinės ir alkoholio parduotuvės šventasis trejetas iš tiesų simbolizuoja monolitines, sunkiai įveikiamas Savanorių prospekto vertybes, o gal “vertybes” - žiūrint iš kokios pusės ir kaip pažiūrėsi. 

Prieš pusmetį, vasarą blaškydamasis po Savanorių prospektą, buvau šventai įsitikinęs, jog iš “zabiegalkų zabiegalkos” (legendos byloja, jog dar sovietmečiu, šalia esančioje stotelėje belaukiant ar autobuso į Kauną, ar 16-ojo maršruto troleibuso į miegamuosius rajonus, buvo mados reikalas čia sušveisti kiaušinį su majonezu, o kartais ir taurelę pakelti) liko tik prisiminimai – durys užrakintos, patalpos neapšviestos. Bet iš tiesų “Panerio” kavinė pastaruosius dvejus metus gyvena ne pačius blogiausius laikus – kuomet sugrįžo prie savo įprasto valgiaraščio, grįžo ir aplinkinių kvartalų senbuviai, su savo istorijomis kaip čia buvo “valgyta, gerta ir muštąsi”, ir, žinoma, su savo pinigėliais. 

Smagi moteris, nepanorusi įsiamžinti, pasakojo, jog į kavinę, atsidarančią aštuntą ryto, pirmas klientas susiversti kavos puodelio įsmunka puse devynių. Dienai įsibėgėjant, apyvarta įsisuka – pustrečio euro kainuojantys dienos pietūs puodose neužsilaiko. Štai ką reiškia įpročio jėga ir sąvoka “lokali užeiga”. Ankstesni “Panerio” šeimininkai užeigą bandė paversti picerija ir vos po dviejų mėnesių pasitraukė iš čia. Tiesa, “Panerys” į vakarinę dalią nesiorientuoja ir duris uždaro penktą valandą vakaro – štai kodėl vasarą klibinau uždarytas duris. 

Užeigos interjeras kuklus, tačiau anaiptol neapšniaukštas. Ant sienų kabo kelios kompozicijos, o ant baro guli šūsnis žurnalų, kurių kalno viršūnėje šiaip jau ne pigus gliancas “Aš ikona”. Mano pašnekovė linkteli galva: taip, čia besirenkantys žmonės mėgsta paskaityti žurnalus, ir kartais net atneša savus, taip “Panerį” paversdami mažąja skaitykla. 

Štai toks tas, pasirodo, “Panerys”, kuriame dienos pietūs, kainuojantys pustrečio euro, dera su kur kas brangesniu prašmatnaus gyvenimo būdo žurnalu.

Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt