Sunku suskaičiuoti, kiek kartų esu praėjęs pro medinį Totorių gatvės namuką, su šviečiančia iškaba “Chaika” - kartais lyg ir kildavo mintis čia užsukti, bet netrukus ją užgesindavo barų vilionės. Ranką prie širdies pridėjęs sakau, t.y. rašau – arbatinės/kavinės/desertinės manęs neveikia kaip magnetas. 

Šis Savanorių prospekto “triptikas” daugeliui žinomas iki skausmo – bent jau iš matymo. Būdavo, grįžti į Vilnių po ilgesnės pertraukos, nusileidi nuo kalno į verdantį didmiesčio katilą Savanorių prospektu, praleki žiedinę sankryžą, dirsteli kairėn – iškaba “Panerys” šviečia, vadinasi, viskas tvarkoje, viskas po senovei. 

Ganėtinai negausioje sostinės sporto barų scenoje – proveržis. Visų Šventųjų gatvėje Senamiestyje, kur užeigų koncentracija, ko gero, nemenkesnė nei Vilniaus gatvėje, vietoje dar neseniai čia veikusio konceptualaus stympanko filosofiją propaguojančio „Garinio angelo”, vairuojamo Donato Dubausko, duris atvėrė „Begemoto sapnas”, su savimi į šią Senamiesčio vietą atsinešęs sporto aistras.

Išlaikai egzaminą Vilniaus gatvėje, vadinai, esi šio to vertas. Centrinė sostinės linksmybių arterija mena ne vieną sėkmingą ir ne vieną dramatišką verslo istoriją (štai, pavyzdžiui, Katlerio kebabinei parako užteko tik pusmečiui), nuo meilės iki neapykantos čia – vienas žingsnis. 

Nors apibūdinimas „Stoties rajonas” žymi nemenko dydžio teritoriją, tačiau centrinė dalis turbūt daugeliui vilniečiui asocijuojasi su nykia plika aikšte autobusų stoties prieigose, aplipusi viešojo transporto stotelėmis ir kioskelias, kuriuose gali laisvai pjauti socialinį sostinės pjūvį.

Intriguojanti iškaba „GoodFellas“ Algirdo ir T. Ševčenkos gatvių kampe – tame pačiame, kuriame, kaip byloja miesto legendos, savo laiku buvo įsikūrusi pirmoji sostinės kebabinė (kiti šaltiniai teigia, jog ji buvo įsikūrusi Kalvarijų turguje) – atsirado, ko gero, prieš pusmetį, tačiau durys atsidarė tik praėjusį savaitgalį.

Saulėtas, ramus ir dulkėtas vidurdienis T.Ševčenkos „piatiorose” - tame unikaliame industriniame Naujamiesčio rezervate, kur susisluoksiuoja gamyba, prekyba, gyvenimas loftuose bei kartais itin audringi vakarai labiausiai vietiniame bare iš visų vietinių - „Elektrite”. 

Dar vieno sostinės restoranėlio likimas pakibo ant plauko – jau kurį laiką Bokšto gatvėje įsikūrusi užeiga „Lagaminas” yra užvėrusi duris ir, kaip liūdnai juokauja restoranėlio vadovė Agnė Mikelionytė, patikėjusi restoranėlio likimą „Dievui į rankas”.

 Sustojusio laiko sostinėje gali rasti daug kur, ir tuo didmiestis dar įdomesnis: kai kur kultūriniai sluoksniai vienas ant kito klojasi itin greitai, o kitur, žiūrėk, viskas ir liko lyg savotiškame „mauzoliejuje”.

Vienam populiaresnių sostinės barų – J. Jasinskio gatvėje įsikūrusiam „Local Pub” iki šeštojo gimtadienio istorinėje vietoje pritrūko visai nedaug. Tačiau šią sukaktį baras jau minės kitoje vietoje – Trakų gatvėje jau kurį laiką veikiančiame bare tokiu pačiu pavadinimu. Istorinis „lokalas” greičiausiai nuguls sostinės barų archyvuose, mat namas pripažintas avariniu, tad bent jau kurį laiką panaši veikla nebus vykdoma.

Kultinis greitojo maisto restoranas „McDonald's“ įsikurs Karoliniškių pakraštyje, visai netoli viešbučio „Green Vilnius” bei Lietuvos kelių policijos tarnybos. 

Matyt patys sunkiai beprisiminsime, kada Vilniuje pradėjo mirgėti trys pliusai, tačiau čia į pagalbą ateina pačio gastrotinklo „Plus plus plus” tinklapis, savo istorijos pradžią nurodantis vėjuotą 2016-ųjų spalį, kuomet Vingrių gatvėje atsidarė pirmasis „Plus plus plus” gastrobaras. Šiandien jo jau nebėra, tačiau geras startas prieš septynerius metus šiandien virto visa šešių taškų imperija, iš kurių net keturi – tokiose centrinėse ir Senamiesčio vietose, kur patalpų nuomos kainos verčia žagsėti.

Mėsainių bumas, panašu, nežada slopti ir šį sezoną, tačiau kai kurios klasikinės burgerinės jau spėjo nusklęsti į nebūtį. Viena jų – mėsainių vėliavą išdidžiai ir oriai iki pat grabo lentos nešusi „La Butcher”. Tad suprantamas noras įkišti nosį ir pasižvalgyti, kas gi įsikūrė jos vietoje. 

Kokias sąsajas gali turėti garsusis „Michelin” restoranų gidas ir „Norfos” pašonėje įsikūręs Justiniškių turgelis? Dar prieš kelias savaites šis klausimas būtų buvęs neįmenama mįsle, tačiau dabar „Michelin” pėdsaką galima rasti ir čia.

Atėjo paskutinioji ir dar vienai sostinės legendai – per savo gyvavimo tris dešimtmečius „Tauro ragas” spėjo tapti tikru fenomenu. Jei tik sienos prabiltų, papsakotų ne vieną plataus spektro istoriją. 

Jeigu kam nors ir kada nors lemta sudaryti šauniųjų Vilniaus vietelių, perkopusių solidų metelių skaičių (o tai nėra paprasta), sąrašą – ši Rūdninkų gatvelės užeiga tikrai ten atsidurtų.

Prieš pradedant pasakojimą apie bene egzotiškiausią šių karantininių dienų Vilniaus užeigą, reiktų šiokio tokio žvilgsnio į praeitį.

Sostinės nekilnojamo turto skelbimų rinką sudrebino intriguojantis pasiūlymas – parduodama viena seniausių ir garsiausių sostinės kavinių, tikras Užupio simbolis - „Užupio kavinė“. Parduodamos ne tik patalpos – visas verslas, tad prašoma suma – atrodo gana įspūdingai. 

Po 22 metų „bevardystės“ legendinė Antakalnio užeiga, ilgus metus buvusi žinoma kaip „Baras baras“ arba „Kregždė“ („Kregždute“ sovietmečiu vadinosi visas didelis gastronominis kompleksas Antakalnio gatvėje) nusprendė „pasikrikštyti“ - savininkai šiam garsiausiam Antakalnio barui nusprendė suteikti „Star Bar“ pavadinimą. Pavadinimas nėra toks jau išpūstas – čia iš tiesų galima sutikti legendinių žmonių: nuo sporto komentatorių iki garsių menininkų.

Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė dalies Signatarų namų patalpų nuomos konkursą, kurio laimėtojui būtų suteikta galimybė atkurti istorinės kavinės-cukrainės „Baltasis Štralis“ dvasią. Pilies gatvėje esančiame pastate, kuriame šiuo metu įsikūręs muziejus, beveik šimtą metų veikusi kavinė buvo ypatingai populiari tarpukario Vilniaus inteligentijos tarpe.