„Tauro rago” paskutinioji (fotokelionė)

Atėjo paskutinioji ir dar vienai sostinės legendai – per savo gyvavimo tris dešimtmečius „Tauro ragas” spėjo tapti tikru fenomenu. Jei tik sienos prabiltų, papsakotų ne vieną plataus spektro istoriją. 

Bet šių brutalių sienų greitai nebeliks – nuo 1994-ųjų tuščias stovėjęs alaus baras pagaliau, po penkiolikos metų tylaus puvimo (tiesa, NT užkulisiuose šie penkiolika metų matyt nebuvo labai ramūs) reinkarnuosis į viešbutį. 

„Tauro ragas”, 2019 m. spalis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Apie „Tauro rago” atmosferą auksiniais šio alaus baro klestėjimo laikais mums duotame interviu vaizdžiai yra papasakojęs „Poliarizuotų stiklų” lyderis Šarūnas Mačiulis: „Po koncertų mėgstamiausia vieta buvo legendinis alaus baras „Tauro ragas“. Mes pažinojome visą kolektyvą ir visada gaudavome vietas, nors lauke stovėdavo nutįsusi 3 valandų eilė. Tereikėdavo iš šalia gatvėje stovinčio automato paskambinti ir „sezamas“ atsiverdavo. Viršutiniame aukšte virtuvė buvo nuostabi, kaip aukščiausios klasės restoranuose, todėl visada galima būdavo skaniai papietauti pasigardžiuojant šviežiu alučiu. Alus buvo tiekiamas tiesiai iš gamyklos (legenda apie vamzdį iš šalia buvusios „Tauro“ gamyklos nepasitvirtino). Pritrūkus alaus, jį atveždavo mašina su cisterna. Vėl gi gerbėjų būriai tempdavosi prie savo stalų, kurie buvo apačioje prie ilgų barų arba „graikiškoje salėje“ - „apendikse“, kur antras ilgas stalas buvo alaus brolijos klubo. Prie klubo stalo galėdavo sėdėti tik savi ir nusipelnę „bohemai“ žmonės. Aš tuos reikalavimus atitikau, nors ir buvau ganėtinai jaunas palyginus su Juozu Erlicku ir kitais dinozaurais”. 

Ofcialiąją „Tauro rago” istoriją galima rasti ČIA, tiesa, joje praleistas gana įdomus faktas, jog kurį laiką 1994-aisias tuo metu jau ne pačius geriausius laikus išgyvenančiame „Tauro rago” rūsyje veikė klubas PJ, priglobdavęs ir reiverius, ir pankus.

Šiandien, „Tauro ragui” skaičiuojant paskutinius mėnesius, apsukime ratelį aplink tikrąjį alaus putos bastioną: nosį riečia smarvė, praktiškai palei visą perimetrą gali išvysti besivoliojančius skarmalus, tuščius alkoholinių gėrimų butelius ir kiek netikėtai – kiaurai peršlapusią „Europos istoriją”. Gana simboliška – Vilnius šioje vietoje verčia naują istorijos puslapį, alaus kampelį - buvusią „Tauro” alaus gamyklą ir „Tauro rago” aludę paversdamas naujomis gyvenamosiomis erdvėmis.

„Tauro ragas”, 2019 m. spalis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Patiko? Apsilankyk ir šitose fotoekskursijose: šeštieji Bukčiai, didžioji Vilniaus gėda, Amatų gatvelė, kokios nebepamatysi.