„Begemoto sapnas”: bomba sporto barų rinkoje
Ganėtinai negausioje sostinės sporto barų scenoje – proveržis. Visų Šventųjų gatvėje Senamiestyje, kur užeigų koncentracija, ko gero, nemenkesnė nei Vilniaus gatvėje, vietoje dar neseniai čia veikusio konceptualaus stympanko filosofiją propaguojančio „Garinio angelo”, vairuojamo Donato Dubausko, duris atvėrė „Begemoto sapnas”, su savimi į šią Senamiesčio vietą atsinešęs sporto aistras.
Po šiuo intriguojančiu pavadinimu slepiasi ne kas kitas, kaip Giedrius Volfa – didelis sporto aistruolis dar nuo vaikystės laikų, kuomet su savo gimtojo Raseinių rajono miestelio komanda spardė kamuolį, o kiek vėliau į rankas paėmė ir teisėjo švilpuką. Vėliau – darbas policijoje Tauragėje, emigracija į Airiją, insultas, kelias namo ir svajonės apie savą barą.
Giedrius Volfa ir jo svajonės išsipildymas: „Begemoto sapnas”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Dar Giedriui dirbant Airijoje, kartais, pritrūkus laisvų rankų, jo paprašydavo savaitgaliais papilstyti alų baruose, tad jis savo akimis matė ir patyrė, kokia ypatinga būna atmosfera baruose, kuomet čia airiai susirenka palaikyti savo mėgstamų komandų.
Svajonė kažką panašaus atidaryti Vilniuje gal ir nebūtų išsipildžiusi, jei ne Giedriaus gyvenimo draugė, taip pat aistringa futbolo mėgėja, kuri ir tapo pagrindiniu motyvatoriumi Begemotui (taip namuose vadinamas Giedrius) realizuoti savo svajonę. Ir štai dabar „Begemoto sapnas” netrukus paminės savo pirmąjį veiklos mėnesį.
„Begemoto sapno” sienos nukabinėtos šalikais. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Kaip ir priklauso sporto barui, „Begemoto sapno” sienos nukabinėtos šalikais, marškinėliais, sportininkų nuotraukomis – ir net senutėlį stalo futbolo žaidimą (nepainioti su šiuolaikiniu stalo futbolu) čia galima rasti. Apie šio baro-muziejaus eksponatus Giedrius galėtų pasakoti valandų valandas, juo labiau ne viskas dar sukabinta, kai kas dar tik laukia savo eilės.
Mažesniuose sporto baruose neretai nutinka taip, kad prieš akis turint tik vieną didesnį televizorių, sporto entuziastai kartais neapsisprendžia, kokias varžybas stenėti. „Begemoto sapne” šis reikalas išspręstas maksimaliai patogiai – vienoje erdvėje gali stebėti vienas, kitoje – kitas varžybas. Tačiau tikras netikėtumas lankytojų laukia rūsyje, kur atsiveria kruopščiai įrengta Londono „Arsenal” fanų salė: marškinėliai, vėliavos, nuotraukos...
Viena iš „Arsenal” muziejaus detalių. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Pats Giedrius aistra „kanonieriams” užsikrėtė prieš keliolika metų, dar gyvendamas Airijoje, kur netrūko „Arsenal” fanų. O ir Vilniuje jų gretos ne tokios jau retos – per baro atsidarymą rūsyje šėlo bene keliasdešimt baltai-raudonų. Nežinia kaip dabar, tačiau prieš keliolika metų Londono „Arsenal” buvo labai vertinama tuometinių Lietuvos pramogų verslo žvaigždžių, viena kurių – Marijus Mikutavičius ypač išgyvendavo „Arsenal” sėkmes ir nesėkmes.
Baro pasiūla. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Giedriaus mintyse – dar viena idėja, kaip pagerbti „Arsenal”. „Ketinu prie įėjimo į barą pastatyti patranką - „Arsenal” simbolį”, - šypsosi G. Volfa. O ir pats baras, jei viskas klostysis kaip numatyta, turėtų patekti į pasaulinį „Arsenal” barų žemėlapį, žyminti šios komandos fanų susibūrimų taškus visame pasaulyje.
Tad gali būti, kad Visų Šventųjų gatvėje vis dažniau apsireikš ne tik vietiniai sporto piligrimai, bet ir visos didžiulės „Arsenal” šeimynos klajokliai, užklydę pasisvečiuoti į Vilnių.
„Begemoto sapnas”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
