Vilniečiai sparčiai semiasi geografinių žinių apie Vidurinę Aziją ir, kas įdomiausia, - sparčiai besiplečiančių šio regiono restoranėlių dėka.

Sausio pradžioje sostinės barų rinkoje debiutavusi nauja užeiga „Ponios ir ponai” patyrusiems barų liūtams įsirėžė kaip drąsus sprendimas keliolika metų nenaudotus viešuosius tualetus Pylimo gatvėje, vadinamajame Malkų skvere, paversti visiškai kitokio pobūdžio erdve.

Vilniaus gastronominiame pasaulyje toliau vyksta kur kas intensyvesnis nei anksčiau viešojo maitinimo užeigų žemėlapio perbraižymas. Pandemijai sugebėjusų atsispirti naujakurių laukiama ir Šeškinėje – seną istoriją turinčiame raudonplyčiame komplekse Šeškinės gatvėje.

Naujamiesčio hipsteriai gali trinti rankomis – jiems atsirado galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius. Kaip? Pasirodo, skanus maistas Savanorių prospekte nėra toks nepasiekiamas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.  

Savaitgalį sostinės gastropasaulį nemenkai išjudino žinia apie “Keulės Rūke” prisikėlimą iš numirusiųjų. Prieš mėnesį netrūko spėliojimų, kas gi nutiko, kad gatvės maisto kultu spėjusi tapti “Keulė Rūke” taip staigiai užvėrė savo duris ir atsitvėrė tylos siena. Tyla gimdo gandus, tad socialiniuose tinkuose buvo galima pastebėti ne vieną ir ne du piktdžiugavimus dėl užkandinės, mėgdavusios pažaisti su kontrversiškais savireklamos sprendimais, bankroto.

Bevardė Tuskulėnų gatvės (Žirmūnai) smuklė sulaukė savo pabaigos. O galbūt naujo etapo. Kol kas aišku viena – ilgus metus čia veikusi smuklė keičia šeimininkus. Aplinkinių Žirmūnų daugiaaukščių gyventojams, čia leidusiems dienas prie, neslėpkime to žodžio – prasto didžiųjų gamyklų lietuviško alaus bokalų ir neskubriai aptarinėjusiems dienos klausimus ateina liūdnos dienos. Tačiau tuo pačiu gali atsiverti naujos perspektyvos ir kitiems, panorusiems pažadinti Tuskulėnų gatvę naujomis idėjomis ir galbūt čia įrengti įdomesnio interjero ir skanesnio putojančio alaus „lokalą“.

Jei dar nežinojote – spalvinga Stoties bariukų šeima pasipildė skrybėlėtaisiais didžiavyriais, na, gal ne visai panašiais į Clinto Eastwoodo herojus, sugebančius mikliu judesiuku išsitraukti revolverį ir nudėti kelis niekšelius, bet šiaip ar taip, Rytus sėkmingai priartinančius prie Vakarų. 

„Bus ką papasakoti. Ačiū visiems”, - taip trumpai prieš savaitę su savo lankytojais Instagrame atsisveikino 11 metų sostinės užeigų gyvenime ryškias gaires braižęs baras „Marsas”, per savo ilgametę istoriją spėjęs tapti vienu ryškiausiu Trakų gatvės simboliu.

Pagarsėjusiuose tualetų karuose Vilniaus savivaldybė gavo niuksą ir, panašu, kad penki biotualetai netrukus bus išvežti nuo baro „Uncle Sam's pub“ prieigų. 

Prie P. Cvirkos paminklo pastatyti rožiniai staliukai taip ir nesulaukė savo apgulties valandos. Ir ne dėlto, jog visai neseniai P. Cvirkos paminklo papėdėje įsikūrė žydiško gatvės maisto kioskas – sostinės progresyvaus jaunimo pamėgtas baras-restoranas-šokių aikštelė „Pamella”, Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje praeivių žvilgsnius traukusi savo rožiniu įvaizdžiu, užvėrė duris – jai ir priklausė rožiniai suolai ir stalai.

Populiarus mažųjų daryklų alaus, giros ir tradicinio lietuviško maisto puoselėtojas, nedidukas šeimyninis smuklių „Šnekutis” tinklas per pusmetį nuo trijų užeigų sumažėjo iki vienos.

Vilniaus užeigų žemėlapis keičiasi – tai yra natūralus procesas, tačiau kartais kilsteli antakius, pamatęs kad užvėrė duris ir tokios kavinės, kurios, rodos, buvo nepajudinamos.

Korėjietiškas nuotykis Šeškinės betono ir mūro gniaužtuose, visai šalia LNK televizijos ir dygstančio verslo centro, prasidėjo nuo galvos laužymo, sprendžiant klausimą – pro kurias duris pasukti. 

Kažkas atsitiko – anksčiau taip gana uoliai ragaudavęs gatvės maistą iš vos ne kiekvieno sostinės užkampio kiosko, jau kurį laiką jaučiuosi atsidūręs kryžkelėje. Į krūvą susidėjo daug priežasčių: motyvacijos stoka (po „Azerų” taip ir nebepavyko užtikti kažko, kas pasiektų tokį lygį – pasitaikė kažkiek įdomesnių variantų, bet tik kažkiek).

Vienas ilgiausiai Lietuvoje veikiančių greito aptarnavimo restoranų „McDonald’s“ Gedimino prospekte, sostinėje, verčia naują savo istorijos puslapį – keičiasi ir atsinaujina. Šiuolaikinis dizainas, inovatyvūs technologiniai sprendimai ir dar geresnė patirtis laukia visų pačioje Vilniaus širdyje įsikūrusio restorano svečių. Pirmaujantis greito aptarnavimo restoranų tinklas į šio restorano atnaujinimo projektą investavo beveik 330 tūkst. eurų.

Legendinei Stoties rajono „Čili picai” (tai pačiai, virš kurios durų V. Šopeno ir Sodų gatvės sankirtoje kabo liūtuko galvos lipdinys) papildžius sostinės viešojo maitinimo istorijos archyvus ir tuo pačiu nusinešus nemažą dalį didingai baisaus dvidešimto amžiaus pabaigos-dvidešimt pirmo amžiaus pradžios Stoties rajono polėkio, čia net tapo šiek tiek liūdna.

Šiandien atidaroma Vakarų Europoje jau paplitusios koncepcijos kūrybos, meno, muzikos ir kultūros erdvė Vilniuje – dainykla. Istoriniame pastate Vilniaus g. duris atveria pirmoji dainykla „Estradà", kuri kvies vilniečius atrasti mažiau žinomus atlikėjus bei kūrėjus.

„Tai ne atsisveikinimas, o pranešimas IKI PASIMATYMO! Paskutinė savaitė, kai dar galime švęsti kartu. Nuo kovo 3 dienos priveriame duris pasigražinimui, lauksime jūsų rudenį!”, - toks pranešimas, paskelbtas vilniečių pamėgto baro „Drops” feisbuke, privertė ne vieną smalsų barų liūtą ir gazelę pakelti antakius: kas gi vyksta Vilniaus gatvėje, kur ir yra įsikūręs baras „Drops”?

2020-ųjų pradžia – rūgštoka kitokio Vilniaus mėgėjams. Dideli klaustukai dėl „Kablio”, „Jamaikos”, o štai ir, galima sakyti, istorinė sostinės džiazo vieta, turėtų netrukus apsivilkti visai kitokį rūbą.

Pagrindinė Žvėryno transporto ir linksmybių arterija – Kęstučio gatvė – jau kelis mėnesius „švenčia” šios gatvės 55-uoju numeriu pažymėto pastato „sugrįžtuves”. Jei tiksliau – legendinio cokolinio aukšto. Nieko nesupratote? Ką gi, tada aiškiau ir trumpiau – nuo praėjusio rudens čia vėl gali išgirsti šurmuliuojančius žmones, išlenkti bokalą putojančio ir pasinerti į diskusijas.