Šalčiausias sostinės baras: „Ponios ir ponai”
Sausio pradžioje sostinės barų rinkoje debiutavusi nauja užeiga „Ponios ir ponai” patyrusiems barų liūtams įsirėžė kaip drąsus sprendimas keliolika metų nenaudotus viešuosius tualetus Pylimo gatvėje, vadinamajame Malkų skvere, paversti visiškai kitokio pobūdžio erdve.
Savivaldybės finansavimą, skirtą patalpų įveiklinimui, prieš trejus metus laimėjusi Všį „Involved” (žinoma kaip visai šalia esančio populiaraus kultūrinės krypties baro „Paviljonas” operatorė, darbus pradėjo nuo Kultūros terasos įrengimo, o vėliau dar labiau pasiraitojo rankoves ir griebėsi požeminės dalies – viešųjų tualetų (ČIA galite pamatyti, kaip jie atrodė prieš kelerius metus – 1323.lt pastaba), kurie jau nuo sausio mėnesį svečius priima kaip kokteilių baras „Ponios ir ponai”.
Vienas iš dviejų įėjimų į barą „Ponios ir ponai”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Ir štai prieš kelias savaites, gana nuotaikingą ir šiltą šeštadienį, eidamas pro šalį ir išvydęs buvusio tualeto, o dabar jau baro laiptus šluojantį vaikinuką, supratau, kad likimas man siunčia ženklą – dabar arba niekada.
„Dirbate?”, - pasitikslinau „Ponių” įėjimą šluojančio vaikinuko – mat „Ponams” skirtas įėjimas buvo gerokai „užakęs”, ir net suabejojau, ar baras funkcionuoja.
Tačiau, pasirodo, būgštauta be reikalo – vaikinukas maloniai pravėrė duris, įleido vidun ir pripylė putojančio (5 eur), bei maloniai leido apsižvalgyti, pats vėl prašapęs už durų.
Nors galvojau, kad būsiu pats pirmasis baro lankytojas, tačiau čia jau buvo įsikūrusi viešnia – kaip pasirodo, barmeno draugė: susisukusi į šiltą aprėdą ir susigūžusi. Netrukus pradėjau gūžtis ir aš – baro elektriniai radiatoriai buvo išjungti (matyt taupumo sumetimais), o be jų, esant keturis metrus po žeme, šaltis greitai pradėjo laužyti kaulus, net jei lauke ir yra įšilę iki beveik dvidešimties laipsnių.
Baras „Ponios ir ponai”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Pats bariukas, nors ir klaustrofobiškas (mėgstame mikro užeigas, bet labiau esančias ant žemės, o ne po ja), bet turi savo gotikinio cinkelio. „Paviljono” meilė vinilo plokštelėms persiduoda ir čia – prisėdęs prie baro, užpakalį priglausi ant kokios nors praeityje garsėjusios estrados žvaigždės, savo laiku matyt sunkiai įsivaizdavusios, jog jų kūryba, kadaise graibstyta iš parduotuvių, bus adaptuota kaip interjero detalė ir matyt ne pačiame garbingiausiame amplua. Tokia kainą moka nuo šlovės pjedestalo nulipusios estrados žvaigždės, ir nieko tu čia žmogau nepadarysi.
Galbūt ir norėtųsi prie putojančio bokalo pasėdėti kiek ilgiau, pamąstyti, kokios būna sėkmingos viešųjų tualetų „gentrifikacijos”, o kokios ne, tačiau šaltis vis labiau smelkiasi pro ploną striukelę, ir lieka tik gėrėtis mergina, kantriai, nepajudinama poza (o gal jau suledėjusi) stūksančia prie baro. Bokalas ištuštinamas rekordiniu greičiu, sprunkama pro duris ir sulig kiekvienu įveikiamu laipteliu jauti kūnan sugrįžtančią šilumą. Šalčiausių ponių neteko sutikti...
Šis autorinis reportažas gimė mūsų prenumeratorių dėka. Jei tekstas pasirodė įdomus ir naudingas, prisijunkite prie mūsų prenumeratorių-rėmėjų Contribee platformoje. Jūsų 1 euras per mėnesį (ar keli) leis kurti daugiau autorinio turinio apie mūsų miestą.
Baras „Ponios ir ponai”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
