„Sultiniai”: paminklas 1969-iesiems ir bandelėms
Kuo gali nustebinti plačiai apdainuoti ir tebeapdainuojmi „Sultiniai” - viena iš tų retų, kone vienintelė sostinės užeiga, kuri ir šiandien atrodo kaip nužengusi iš 1969-ųjų, kuomet pravėrė duris? Galvojome, jog išskyrus čia sustingusį laiką – niekuo. Tačiau, pasirodo, „Sultiniai” turi savo stebinančių niuansų.
Štai, pavyzdžiui, vištienos sultinio ir bandelių (jų čia yra 8 rūšys – nuo mėsos iki ryžių įdaro) kainos per devynerius metus paaugo tik dešimt centų. Man pačiam tai buvo staigmena, tačiau rastas 2016 metų „Verslo žinių” straipsnis aiškiai uždokumentavo kai kurių patiekalų kainas, tad „Sultinių” valgiarašį matyt ir galima skirstyti kaip prieinamą visiems (bandelė ar kelios su sultiniu) ir įprastą.
Plačiai pravertos „Sultinių” durys kviečia užsukti. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Pasirinkau tris bandeles (dvi su ryžiais bei vieną su dešrele), sultinio puodelį, už viską sumokėjau 3,3 eur, ir nors negaliu sakyti, kad skrandį užkimšau visai dienai, tačiau man tai pasirodė, kaip visai geras nebrangus sprendimas numalšinti besiskverbiantį alkį.
Tiesa, ir šaltibarščių su bulvėmis kaina (2,8 eur) pasirodė labai krikščioniška, ypač palyginus su populiariame portale aprašyta jų dubenėlio kaina Vilniuje ar Palangoje (brangiusi - 7-10 eur). Tačiau nesu jų mėgėjas, tad ir šiai pasigundai nepasiduoti buvo lengva.
Pro plačiai pravertas užeigos Jogailos gatvėje (kažkada „Sultiniai” buvo išsibarstę kur kas plačiau) duris, rodos, įžengiau per patį pietų piką, tačiau bene penkias minutes praleidau kone išdidžioje vienatvėje. Vėliau vienas po kito įsmukdavo lankytojai, tarp kurių, kiek leido pastebėti žvitri akis, populiariausi buvo virtų bulvių cepelinai (4,1 eur).
Sustingę 1969-ieji. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Sultinys su bandelėmis susivirškino greitai, galbūt todėl, jog nors čia ir galima pritūpti, tačiau pagrindinį vaidmenį vaidina aukšti staliukai, prie kurių „šviesų komunizmą“ kūrę vilniečiai ilgai neužtrukdavo 70-isiais, ilgai neužtrunka ir šiandieniniai senjorai bei startuolių generatoriai, dar tik laukiantys savo šlovės valandos, kuomet prigulę sėdmaišiuose dalinsis savo patirtimi, kaip bandelė su ryžiais, pirkta už 0,75 eur „Sultiniuose”, gelbėjo jos nuo bado startuolio vystymo pradžioje.
Patiems „Sultiniams”, beje, sekasi, visai ne prastai – per trisdešimt metų bendrovė „Kampinė”, valdanti šią istorinę užeiga, turėjo ir prastesnių, ir geresnių laikų, tačiau štai pernai rekvzitai.lt duomenimis, įmonė sugeneravo per 12 tūkstančių eurų grynojo pelno. Visai neprastai užeigai, kuri nesiorientuoja į vakarinį lėbautoją, o savaitgaliais iš viso nedirba. Pasirodo, užtenka ir prisiekusių fanų bazės, ir naujokų, užsukančių savo kailiu patirti „Sultinių” atmosferos.
3,3 eur. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Ir nors man per kelis vizitus į „Sultinius” taip ir nepavyko susipažinti su užeigos šeimininke, ponia Akvilija, tačiau aptarnaujančios moteriškės komunikabilumas paliko labai gerą įspūdį. Moteris tapo tarsi savotiška gide, papasakojusi ir apie didelį, penkiasdešimties litrų talpos sultinio virdulį (tiek viraliuko per dieną ir išsiurbčioja lankytojai), ir apie bandelių topus.
Pasirodo, pirmąją vietą be konkurencijos užima pyragėliai su mėsa, kurių per dieną parduodama apie šimtą vienetų. O štai bandelės su ryžiais perkamos dešimt kartų prasčiau. Palikau „Sultinius“ beveik laimingas – nedažnai pasitaiko išpirkti penktadalį produkcijos.
Šis autorinis reportažas gimė mūsų prenumeratorių dėka. Jei tekstas pasirodė įdomus ir naudingas, prisijunkite prie mūsų prenumeratorių-rėmėjų Contribee platformoje. Jūsų 1 euras per mėnesį (ar keli) leis kurti daugiau autorinio turinio apie mūsų miestą.
„Sultiniai". Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
