Buvusiame vaiduoklių name įsikūrė kaljanų baras „Fifty-Fifty”

Pastatas, pažymėtas Raugyklos gatvės trečiuoju numeriu, vos prieš pora metų dar priminė vaiduoklių namą užkaltais langais, kurio tarpuvartę buvo pamėgę prie Pylimo gatvės Kiaušinio savo „furšetus” rengdavę asocialūs asmenys. Tačiau dabar vaizdelis visiškai kitoks – apleistas namas pavirto akį traukiančiu tamsios spalvos verslo centru, o jame – nauja sostinės kaljanų, kokteilių, arbatos ir sveiko maisto oazė „Fifty-Fifty”.

Building 1

Taip dabar atrodo byvęs apleistas pastatas prie Kiaušinio. Foto: Viačeslavas Ravdinas.

Birželio mėnesį atsidariusi užeiga dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jau dabar, patyrinėjus Google Maps ir feisbuko įvertinimus, matyti, kad kaljanų baras „Fifty-Fifty” Vilniuje pataikė panašaus pobūdžio užeigų lankytojams tiesiai į širdį.

kiausinis

Taip Raugyklos gatvės pradža atrodė prieš kelerius metus. Foto: Google Street View.

Ir iš tiesų – nors prašalaičiui kaljanų baras nėra paprastai pastebimas, tačiau pravėrus duris patenki į jaukų pasaulėlį, kuriame apima įdomus jausmas: verslo kavinės švara ir tvarka miksuojasi su lengvu atostogų atsipalaidavimu, apie ką byloja ant sienos kabanti burlentė. Ir nors už lango lyja, išgėręs vieną kitą kokteiliuką ar užtraukęs kvapnų kaljano dūmą, gali pasijusti taip, jog atsidūrei Balyje.

Bar 2

Kaljanų baro interjeras nukelia į Balį. Foto: Viačeslavas Ravdinas.

„Tokia ir yra „Fifty-Fifty” koncepcija – susitikimo ir poilsio vieta būsimiesiems „daunšifteriams”, žmonėms, kurie palieka verslus, sėda į lėktuvą, skrenda į Balį, ten raižo burlentėmis vandenyno bangas ir mėgaujasi gyvenimu vietiniuose baruose, - pasakoja kaljanų ir kokteilių baro „Fifty-Fifty” įkūrėjas Viačeslavas, kuris neslepia, jog ir pats tikisi vieną dieną tapti „daunšifteriu”, gyventi, vystyti verslą ten, kur visada šilta ir pučia lengvas brizas.

Tačiau kol kas Viačeslavas koncentruojasi į naują savo kūdikį ir puoselėja nemažas ambicijas kaljanų barų rinkoje. Tad „daunšifterio” katino dienų teks palaukti.

Naujoji Raugyklos gatvės užeiga-viltis atrodo ypač įdomiai, mat kaljanų baras „Fifty-Fifty” turi dvi atskiras erdves ir kiemelį.

Yard 1

Kaljanų ir kokteilių baras „Fifty-Fifty” turi ir jaukų kiemelį. Foto: Viačeslavas Ravdinas.

Vienoje erdvėje lankytojų laukia kokteilių gausa bei rinktinė arbata (ji, kaip ir indai, tiesiama tiesiai iš Kinijos, o tiekimo ir darbuotojų apmokymo procesus prižiūri Rygoje gyvenantis ir trečiąjį reitingo laiptelį visoje Europos sąjungoje užimantis arbatos ritualo meistras), taip pat trijų rūšių skanūs ir sveiko maisto koncepciją atitinkantys sumuštiniai bei salotos. O tikra vyšnia ant pyrago – veganiški desertai.

Yard 2

„Fifty-Fifty” kiemelyje - ir atmosferiški praėjusių laikų ženklai.  Foto: Viačeslavas Ravdinas.

Antroji erdvė – jau skirta kaljano dūmo mėgėjams. Ir būtent čia, įsitaisius ant pakabinamų krėslų, galima suptis, volioti dūmą burnoje (kaip toje „Empti” dainoje), šnekučiuotis arba dėliotis mintis apie gyvenimą. Lietuvoje kaljanų kultūros daigai dar tik pradėję dygti, tad Viačeslavas tikisi, jog šioje srityje jam pavyks daug nuveikti, juo labiau, kad patirties, įgytos ne kur kitur, o viename didžiausių pasaulio miestų, Maskvoje – pilnos kišenės. Ir ši baro „Fifty-Fifty” įkūrėjo gyvenimo dalis yra tiesiog gniaužianti kvapą.

Su pirmaisiais kaljanais bei „su kuo ir kaip jie valgomi”, Viačeslavas susipažino dar studijuodamas – prasti kaljanai, prastas tabakas, tačiau turbūt pirmi kartai dažnai tokie būna. Iš tų laikų Viačeslavui didžiausią įspūdį paliko RUDN universitetas (Rusijos tautų draugystės universitetas), o jei tiksliau – jo teritorijoje įsikūrę bendrabučiai ir daugybė kaukazietiškų kavinaičių su, kaip prisimena pašnekovas, siaubingos kokybės kaljanais. Tačiau būtent ta patirtis Viačeslavą ir jo tuometinį verslo partnerį paskatino patiems griebtis iniciatyvos ir atidaryti tokį kaljano barą, kokį jie norėjo matyti ir kokį įsivaizdavo.

My 1

Kaljanų ir kokteilių baro „Fifty-Fifty” šeimininkas Viačeslavas Ravdinas. Foto: asmeninis archyvas.

2013 metais Maskvoje, namo, kuriame savo laiku gyveno garsus rašytojas M.Bulgakovas, palėpėje, atsidarė kaljaninė „Blueberry Haze”.

Didelių lūkesčių vaikinai daug neturėjo – kaljanų baras buvo įsikūręs šeštame aukšte, į kurį lankytojai turėjo užkopti laiptais, pati kaljaninė labiau priminė įprastą kuklų butą, tačiau tokia naminė atmosfera ir padėjo naujai užeigai ypatingai greitai užkariauti lankytojų simpatijas, norintys apsilankyti greitai ėmė nebetilti ir būriuodavosi koridoriuje.

Vos po dviejų ar trijų mėnesių jie pardavė pirmąją savo franšizę, nors, kaip atvirauja Viačeslavas, tuo metu neturėjo supratimo, ką jie parduoda. „Galvojome: užsidirbsime 200 eurų, ir jau bus gerai. Tačiau žmonės ėjo būriais”, - prisimena pašnekovas. Pirmoji jų parduota franšizė taip pat tapo superpopuliari, verslas ėmė įsisukti. Palengva partneriai suprato ką ir kodėl daro, studentiškas projektas virto verslu – per metus jiems pavyko parduoti 12-15 franšizių. Tačiau atsiradus pinigams, atsirado ir nesutarimai su partneriu, kol galų gale buvo nuspręsta pasukti skirtingais keliais. „Supratome, kad kartu dirbti nebegalime, nutarėme parduoti verslą. Ir kaip tik tuo metu atėjo lagaminu pinigų nešinas vaikinukas iš turtingos šeimos. Verslą pardavėme: partneris nusipirko labai brangią mašiną, o aš nusprendžiau toliau likti kaljanų versle ir naują barą atidariau „Moscow City”, - savo verslo istoriją pasakojo Viačeslavas.

„Moscow City”- tai didžiulis dangoraižių kompleksas, kurį tiek primena Vilniaus Neries dešiniajame krante stūksantis verslo centrų ir miesto savivaldybės kompleksas, tiesa, mūsiškiai pastatai gerokai kuklesni. Naujas kaljanų baras „Vertigo” buvo atidarytas vieno „Moscow City” dangoraižių 58-aukšte, ir tai tapo aukščiausiu kaljanų baru šiame didmiestyje. Ir vėl sėkmė, ir vėl didžiuliai žmonių srautai, kol vieną dieną ant slenksčio nepasirodė čečėnai iš kriminalinio pasaulio. Viačeslavui, kuris tada jau buvo vedęs ir susilaukęs dukrelės, neslepia – kuomet buvo prieita iki užuominų, jog gali būti pavogta žmona ir dukra, tai jam tapo ženklu. „Kol tu neturi vaikų, esi pasiruošęs kovoti, viskas pasikeičia, kai susilauki atžalų”, - atsidūsta pašnekovas. Naują gyvenimo etapą jis pasiryžo kurti Lietuvoje, pamatęs, jog čia galima emigruoti pagal verslo programą. 2017 metais vyras su savo šeima įsikūrė Vilniuje, kur ėmė brėžti naujas gaires.

Lietuvos sostinė, pasak vyro – labai ramus miestas ir praktiškai neįmanoma įsivaizduoti, jog čia kiltų tokios situacijos kaip Maskvoje, greičiau primenančios vaidybinius filmus nei realų gyvenimą.

„Šansai čia gauti į veidą – minimalūs. Maskvoje gi gali sustabdyti tavo mašiną ir pareikalauti atiduoti mašinos raktelius. Nesigilinsiu į detales, tačiau pačiam teko matyti. Tokiais momentais galvoji – sulaužys šonkaulius ir atims mašiną ar tik atims mašiną”, - gyvenimą Vilniuje ir Maskvoje lygina Viačeslavas. - Kita vertus, Vilniuje visi eina anksti miegoti ir anksti keliasi. Maskvoje buvau įpratęs eiti miegoti šeštą valandą ryto, ir aplink mane buvo daug žmonių, gyvenančių tokiu ritmu. Maskvoje gyvenimas vyksta visą parą. Prireikia naktį statybinių medžiagų – parduotuvės dirba. Nori ketvirtą ryto suvalgyti vėlyvus pusryčius – kavinės dirba”.

Savo verslą Viačeslavas sostinėje pradėjo nuo kavinės „Cait Blu Cafe” Bokšto gatvėje. „Kai aš čia atvažiavau, padariau vieną klaidelę – pagalvojau, kad jau užteks tų kaljanų ir atidariau kavinę. Įlindau į sferą, kuri gana konkurencinga ir kurios nežinojau. Žmonės ateidavo, tačiau Lietuvoje daug skirtingų kavinių ir jei nori pateikti kažką originalaus, tu turi sirgti tuo. Tada persiorientavome - atidarėme kavinę ir kaljanų barą. Tačiau per pandemiją uždarėme šitą projektą, kad nesikauptų skolos”.

Naujam projektui patalpų (kuriose kaljanų baras būtų atskirtas nuo maisto gaminimo erdvės) buvo ieškoma metus, kol galų gale buvo atrasta Raugyklos gatvė, kur ir atvėrė duris mažytė Balio salos oazė – kaljaninė„Fifty-Fifty” - sostinės Senamiestyje. Įdomiausia, jog patalpos labai tiksliai atspindėjo ir naujojo projekto pavadinimą, sugalvotą vieną kartą pučiant kaljano dūmą.

„Sėdėjome, rūkėme kaljaną ir kažkas paklausė – kaip tau kaljanas? Toks sau – Fifty-Fifty. Taip ir gimė pavadinimas”, - šyptelėjo Viačeslavas.

Nors kaljanų baras „Fifty-Fifty” Vilniuje gyvuoja dar tik pora mėnesių, tačiau kaip pastebėjo pašnekovas, jau formuojasi auditorija – tai 20-40 metų žmonės, kuriems įdomu vystytis vienokia ar kitokia linkme: įmonių savininkai, vadovai, būna ir paprastų vaikinų iš paprastų šeimų, žiūrinčių į ateitį”, - sako naujosios sostinės užeigos šeimininkas, pažymintis, jog jam kur kas svarbiau ne auditorijos kiekybė, o kokybė. Pasak jo, Lietuvoje dar vyrauja nuomonė, kad kaljanas yra tarsi priedas prie gėrimų. „Mes nusprendėme nutolti nuo šios koncepcijos ir duoti malonumą žmonėms, kurie atvažiuoja automobiliu. Jie gali pasimėgauti estetiškai pateiktu kaljanu, išgerti skanios arbatos, paskanauti sveiko maisto”, - sako „Fifty-Fifty” šeimininkas.

Kaljanų kainodara nesikandžioja - iki aštuntos valandos vakaro kaljanas kainuoja penkiolika eurų, po aštuntos valandos vakaro – 17,5 eur. Tad tai atrodo kaip visai neblogas pasiūlymas norintiems valandai (tiek paprastai rūkomas kaljanas) atsidurti būsimųjų „daunšifterių” kailyje ir bent iš dalies pajusti tą ateityje laukiančios Balio salos atmosferą, sūpuojantis krėsle Raugyklos gatvėje.