Picerija „Marinara“: kaip meilė iš Vokiečių gatvės užplūdo Vilnių
Po ilgesnės petraukos kojos vėl užnešė į piceriją, ir „kaltas” dėl to penktadienio pavakarys bei Vokiečių gatvė. Taip ir knieti atsidūrus tokioje vietoje ir tokiu laiku darbo savaitę pabaigti skaniu akordu, o kadangi namie laukia dar ne viena burna, tenka akimis greitai apmesti „medžioklės plotus“ ir durti pirštu. Tokiu paprastu būdu akiratyje atsidūrė „Marinara“, nepilnus metus veikianti kišeninio dydžio picerija.
Per pastaruosius metus Vilniuje iškilo ne viena picerija-žvaigždė - „Casa La Familia“, „Pizza Verde“, „Pizza di Ascaria“, fantastiškas „Picų Rojaus“ vagonėlis, o ką jau kalbėti apie „Jurgį ir Drakoną“ bei jo filialus. Ir štai prie šių vardų drąsiai galima prirašyti ir „Marinaros“ vardą. Tiesa, gūglo vertinimus atsivertėme tik tada, kai jau patys sotūs ir laimingi čepsėdami šluostėmės pirštus – čia švytintis 4,9 įvertinimo balas ir gausybė liaupsių atrodo išties įspūdingai ir smagu, kad prie jų prisidėti galime ir mes.
Piceriją „Marinarą“ savo veiklą pradėjo 2022-ųjų vasarą. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Pradėti reiktų nuo picerijos dydžio – tai vos kelis staliukus turinti užeigėlė, kas iš karto sukuria jaukumo įspūdį, tačiau tuo pačiu apriboja lankytojų srautą: didesnėms kompanijos ar šeimynoms čia įsikurti ilgesniam laikui matyt būtų gana sudėtinga.
Bet vėlgi, žvelgiant iš kitos pusės – pavieniai lankytojai (dažnai čiumpantys picos dėžutę su savimi) ar nedidelės jų grupelės yra gal net patogesnis formatas. Juo labiau, kad nemenką procentą picų atsiima maisto kurjeriai.
Picerijos interjeras traukia akį. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
„Marinara“ valgiaraštis iš pirmo žvilgsnio gali nustebinti kiek didesnėmis kainomis, tačiau šalia stovintis Darius, vienas iš „Marinaros“ komandos narių, pamatęs suabejojusius mūsų žvilgsnius, tarsteli, kad picoms naudojami aukščiausios kokybės produktai.