Eime pietauti: kavinė „Soja“ ir užkalti gamyklos langai (1323>)

Dievas mato: tiek kartų praeidamas pro šią intriguojančią vietą, vis baudžiausi pakilti į ją metaliniais laiptais ir vis kažko pritrūkdavo – prieš savaitę ryžtingai pradėtą žygį sustabdė ant durų kabantis perspėjimas, jog čia valdo tik grynieji. Teko vėl grįžti į pradinį tašką, tačiau mūsų užsispyrimui jau niekas nebegalėjo sutrukdyti: kitą dieną čia grįžome rankoje spausdami 5.5 eur.

Kodėl 5,5 eur? Todėl, visi patiekalai čia, kinų virtuvės kavinėje „Soja“ tiek ir kainuoja. Tačiau pradėkime nuo pradžių.

soja1

„Soja“ įsikūrusi Vilniaus grąžtų gamyklos likučiuose. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Sudėtinga būtų apibūdinti, kas tai yra „Soja“ - šį sezoną mums teko apsilankyti kažkuo panašioje kiniečių virtuvės užeigoje, įsikūrusioje bene klaikiausiame Panerių gatvės pastate. Tačiau „Soja“ pagal šį parametrą gerokai lenkia savo kolegas – užeiga įsikūrusi Birželio 23-iosios gatvėje, buvusios Vilniaus grąžtų gamyklos likučiuose su užkaltais langais.

Prieš keturiolika metų, kuomet „Soja“ pradėjo savo žygį į kulinarinio Vilniaus paveldo istoriją, kaimynystėje nebuvo nei policijos komisariato, nei modernaus gyvenamųjų namų geto. Naujamiesčio senbuviai turbūt prisimena, kad Birželio 23-iosios gatvė tuo metu nebuvo pats jaukiausias rajono kampelis ir tai, kad „Soja“ lyg niekur nieko čia ir gyvuoja toliau, yra, nepabijokime to žodžio, sostinės gastronominio gyvenimo fenomenas.

soja7

Pietaujam. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Įdomiausia, kad užeiga dirba dvylika valandų – kaip konvejeris užsikuria 11 valandą, taip ir kunkuliuoja puodai iki vienuoliktos valandos vakaro. Net kilo azartas pabandyti kažkada čia užsukti prieš pat kavinės užsidarymą. O juk jaukumo nedaug net ir dieną, kuomet matai nuolat pirmyn aukštyn su lauknešėliais rankose zujančius klientus, tarp kurių – ir gana išraiškingai atrodantys vyrukai, tarsi nusileidę iš 90-ųjų Vilniaus.

Kiek neramiai spurdančia širdimi praveriame užeigos duris ir patenkame į keliolikos kvadratinių metrų dydžio kambarėlį, kuriame kaip vijurkas sukasi Natalija, besidarbuojanti čia jau dvylika metų, tad darbo procesą ištobulinusi praktiškai iki automatinių veiksmų.

Tęsinys -  mūsų Contribee platformoje. Tapkite prenumeratoriais ir palaikykite Vilniaus naršymo iniciatyvą!