„Burger King”: kaip skandalingąjį restoraną aplankėme ir ten patyrėme

Kai 2020-ųjų gruodžio 11-ąją sostinės „Akropolyje” duris atvėrė „Burger King” jau vien iš smarkiai padidėjusio tinklapių lankytojų srauto („Google Trends” bylojo, kad Vilniaus regione tomis dienomis „Burger King” nunešė visus influencerius kartu sudėjus) buvo galima tikėtis, kad kažkas nutiks prie karantinio „Akropolio” sienų.

Molotovo kokteilis iš sudedamųjų Karolinos Meschino, „Burger King” ir „Akropolio” dalių sprogo su tokia jėga, kad senosios mokyklos marketingistai, besivadovaudami taisykle „bloga reklama irgi yra reklama” turėjo trinti rankomis. Ir nors „Burger King” tučtuojau buvo prikaltas prie kryžiaus, gūglo reitinguose nureitinguotas iki beveik rekordinių žemumų, o ir pats greito maisto restoranas praktiškai iš karto po atsidarymo tapo nebyliu savo socialinuose tinkluose, tačiau...

bk1

„Burger King”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Langų užkalti neprireikė, mėsainiai čirškė kaip čirškę, o smalsuolių gretos, atėjusių užsisakyti „tą garsųjį whopperį” neretėjo. Paragavę rašė savo atsiliepimus, neretai ir vėl smukdydami „Burger King” reitingą – šį kartą dėl nepateisintų lūkesčių. Darėsi vis įdomiau, ir štai sausio viduryje, t.y. praėjusį sekmadienį, atsidūrę „Akropolio” apylinkėse ėmėme uoliai ieškoti garsiausio šių dienų Vilniaus greito maisto restorano.

Karantino ištuštintas „Akropolis”, žinoma, vertas atskiros novelės. Neabejoju, kad jis figūruos ne vieno naujosios kartos rašytojo kūrinyje, iliustruodamas tuos dramatiškus 2020/2021-ųjų sezono įvykius. Paklaidžioję keliolika minučių tuose milžiniškuose, praktiškai tuščiuose labirintuose, galų gale išvydome raudonus „Burger King” balionus, ir, o stebukle, ne tokį jau mažą būrelį mėsainių mylėtojų. Nors, reikia pažymėti, kad panašus jų kiekis buriavosi ir prie netoliese įsikūrusio „Mc'Donalds”. Kai du greitmaisčio gigantai įsikuria visai šalia vienas kito, galima laukti intriguojančios akistatos, ir laikams prašviesėjus, matyt šioje greito maisto arenoje įvyks ne vienos grumtynės.

bk2

„Burger King” mėsainis „Whopper” su sūriu. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

O kol kas – duokite prašau man „Whopper” su sūriu” (5.25 eur). Žmonių daugėja, užsakymų numerių ekrane gausėja, esu kaip ir nusiteikęs telefone prastumti keliolika minučių, tačiau manasis užsakymas štai jau ir paruoštas (galbūt dėl to, kad labai jau kuklus lyginant su kitais lauknešėliais).

Kita užduotis – kuo greičiau jį čia pat, lauke, tarp „Akropolio” sienų ir prekių vežimėlių sudoroti. Kai lauke spaudžia minus dvidešimt, tai nėra pati maloniausia užduotis – susimesti šiaip jau nemažą mėsainį į skrandį taip, lyg dalyvautum mėsainių persivalgymo varžybose. Ir man pavyksta – ir pirštai lieka nenušalę, ir „Whopperis” sutalpinamas į burną jam dar vsiškai neišbarsčius šilumos. Kai kramsnoji tokiomis aplinkybėmis, labiausiai įsimenanti detalė, žinoma, yra sausio šaltis. Toks grynas, sausas ir sterilus. Štai žodis „sterilus” tikrų apibūdinti ir „Burger King”: išgrynintas sterilus greitmaisčio restornas su sterilaus skonio mėsainiu, bent jau mano sparčiai sukramsnotu „Whopperiu”. Sterilūs greitmaisčio restoranai ir jų produktai man tam tikromis aplinybėms tinka ir patinka – visada žinai, ko tikėtis, o to nepasakytum apie „kraftines” mėsainines, kur gali užsirauti ir ant tikro stebuklo, ir visiško nusivylimo.

bk3

„Burger King”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

O bet tačiau...Kai tik kelias dienas prieš vizitą į „Burger King”, Vilniaus greito maisto tinkle-senbuvyje „Jammi” sukirtau jų „JamJam” mėsainį (3.8 eur). Tenka pripažinti, kad „JamJam” nesunkiai laimi dvikovoje su „Whopperiu” - ir pagal kainos, ir pagal skonio parametrus.