Paskutinė vakarienė: kaip Trakų gatvėje už 4.60 persivalgėme
Štai ir atėjo žymės #PaskutinėVakarienė laikas – didžioji dalis viešojo maitinimo įstagų, barų neria į antrą karantino bangą, kuri gerokai pakoreguos sostinės gastropasaulį: kai kas grįš, kai kas - nebe. Tačiau galima spėti, kad suklestės maisto furgonėliai ir nedideli kioskai, ištiesiantys praalkusiam lauknešėlį per maisto langelį. Naujasis pasaulis bus kitoks. Tačiau iki jo – dar keliolika valandų, ir dar liko laiko pasidalinti įspūdžiais iš senojo pasaulio.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tai nebuvo nei vakarienė, nei paskutinė – viso labo eiliniai dienos pietūs, tik šį kartą sukirsti ne industrinėje Panerių gatvėje, ar miegamajame rajone, o sostinės širdyje, Trakų gatvėje.
Užeiga „Keisti ženklai” . Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
„Keisti ženklai” čia stūkso nuo neatmenamų laikų, o jei tiksliau – daugiau nei dvidešimt metų, ir tai yra nemenkas pasiekimas greitai besikeičiančiame sostinės viešojo maitinimo žemėlapyje. Juo įdomiau, kad „Keisti ženklai” leidžia sau prabangą nedirbti savaitgaliais ir tuo pačiu dalį potencialios auditorijos perleisti šioje gatvėje esantiems barams. Kilnus gestas, ypač žinant, kad „Keistuose ženkluose” vakarais galima atsigaivinti putojančiu už labai jau draugišką kainą.
Savo laiku šioje savotiškoje užeigoje, kurią galima apibūdinti kaip mandagiosios inteligencijos uostą (žinia, savo laiku sostinė garsėjo „Suokalbiu” ir kartais ne itin smagiais bohemos nuotykiais ten), gana dažnai tekdavo apsilankyti. Ir dabar, po turbūt daugiau nei dešimties metų pravėrus duris, atrodo, kad niekas čia nepasikeitė – tas pats barmenas (o gal ir savininkas) prie baro, ir keli patiekalai likę pagrindiniame valgiaraštyje, ir ta pati pritemdyta aplinka.
Užeiga „Keisti ženklai” . Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Tiems, kas pirmą kartą užsuka į „Keistus ženklus”, yra kur paganyti akis: retro nuotraukos, reprodukcijos, net meniu savotiškai spinduliuoja kubizmu ir Pablo Picasso dvasia. Tikrai įdomu ir patrauklu. Gaila tik kad antras aukštas jau kurį laiką užvertas, tačiau mandagiai paprašius, galima pakilti ir į jį, apsidairyti ir pabandyti įsivaizduoti, kaip kadaise čia prieškariniais laikais buvusi vieno aukšto smuklė Nepriklausomybės laikais sugebėjo kelių butų sąskaita prasiplėsti ir tapti tuo, kuo yra jau daugiau nei dvidešimt metų.
Charčio sriuba. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
O dabar – prie esmės, prie maisto. Paprastai maitinimo užeigas galima skirstyti į kelias rūšis: kur gali nudžiuginti kainos ir kokybės santykis, kur maistas ne pats skaniausias, bet gali pasisemti atmosferos, yra ir tokios, kur jautiesi tiesiog skaudžiai apsigavęs ir permokėjęs (kaip kad nutiko su „Cava Terrace”/„Baltais drambliais”).
O štai „Keisti ženklus” smogė keturgubą smūgį: gerą kainą, skanų maistą, įdomų interjerą ir bent jau mane vežančią atmosferą. Panašu, kad ši užeiga limpa ne tik man, nes dienos pietūs dar tik buvo beįsibėgėją, o iš ketvirtadienio pasiūlymų jau buvo išbrauktas Kijevo kotletas. Ką gi, dar lieka charčio, o iš antrų patiekalų renkamės indišką vištienos troškinį. Kaip vėliau paaiškėjo, būtų užtekę ir vieno iš šių patiekalų, na, bet galimybė pavalgyti kompeksą pigiau pasirodė viliojanti.
Vištienos troškinys. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Jau susivertus į skrandį nemenką lėkštę sriubos, atrodė, kad kaip ir pakaktų sotumo, bet štai, ant stalo jau ir vištienos troškinys. O juk ir skanu, ir puspilnę lėkštę palikti ant stalo nelabai gražu. Tad teko pasistengti ir net kiek prisiversti. Rezultatas – persivalgymas už 4.6, pilnas pilvas ir noras valandėlę vieną kitą nusnausti. Daviau sau žodį pasibaigus karantinui elgtis apdairiau ir atsakingiau. Tačiau juk visi mes kartais padarome didesnes ir mažesnes nuodėmes....
Užeiga „Keisti ženklai” . Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
