Vienos smuklės istorija: kaip mėsmalė į „Čingį” konvertavosi

J.Basanavičiaus gatvė jau niekada nebus tokia kaip anksčiau. Ir ne tik dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai" apleido didingus rūmus. Prieš kelerius metus šią Naujamiesčio arteriją ėmė atrasti ir čia kurtis įvairios nedidelės kavinukės ir bariukai, taip sudarydami savotišką kompaniją šios gatvės veteranui, „Čagino" restoranui.

O prieš metus čia naujakurių pridygo kaip grybų po gero lietaus. Ir, ko gero, reikšmingiausiu žaidėju J.Basanavičiaus gatvės smuklių rinkoje tapo „Čingis", itin triukšmingai pravėręs sunkias buvusio restorano „Čingischanas" duris. Jau visai netrukus „Čingis" skambiai paminės savo pirmąjį gimtadienį - ta progą smuklės ūkvedys, žinomas kaip Zamas, ryžosi nuošidžiam pokalbiui apie mėsos kukulius, J.Basavičiaus gatvės apsvaigimo ministeriją, gyvenimą prieš ir po Covid-19 įtakoto karantino ir antrąjį sezoną po „Čingio" Zodiako ženklu. 

2017-aisiais (oi, kaip tai seniai, atrodo, buvo) Vilniaus gastropasaulį sudrebino vieno kambario restoranėlis „Meatballs". Prisimenu, ir pats skanavau, ir pagyras, adresuotas mėsos kukulaičiams, skaičiau ne kartą. Bet po pusantrų metų trukusios nesibaigiančios gyvenimo puotos Etmonų gatvės „pramogų komplekse", „Meatballs" ėmė ir dingo. Tiesa, kažkur Šiaurės miestelyje, gali užtikti užeigą išraiškingu pavadinimu „Meet Balls", bet žinia, kaip „Abibas" nėra lygu „Adidas", taip ir šiuo atveju. Taigi, kaip ir kokiomis aplinkybėmis dingo pagreitį įgavę „Meatballs" ir kur užkasta restoranėlį puošusių šimto mėsmalių kolekcija? 

Pasisveikinimas. Tai gi, pagreičio smarkaus būta tikrai, kas be ko, greičio jokio nebūtų, jei ne Etmonų gatvės lyderiai, alaus baronai „Špunka”. Kurie ir priglaudė po savo sparneliu, išnuomojo kambarėlį ir mano giliu įsitikinimu taip sprogo labai didelė bomba. Kiek vilnietis esu (Zamas yra kilęs iš Žiežmarių – 1323.lt pastaba), panaši bomba sprogo atsidarius „Alaus namams”, tik čia jau diktavo „Špunka”, kotletų baras „Meatballs”, aludė-picykla „Monstro” bei kraftinio alaus ambasadoriai ir dileriai - „Prohibicija”. Viskas klostėsi, rodos, teisingai, kotletų baras savaitgaliais kepdavo mėsą iki išnaktų, šaika sėdėdavo iki paryčių, festivaliuose kotletai keliaudavo taip pat. Skaičiais neapibūdinsiu, kiek tūkstančių mėsos kukulaičių yra suvoliota ir tonų mėsos sumalta. Baisiai daug. O pabaiga buvo vienok ir planuota, nes jos data buvo labai tiksliai įvardinta sutartyje. Visos Lietuvos turgeliuose kauptos mėsmalės buvo saugiai supakuotos ir išvežtos, ramiai tūno tėviškėlėje, tvarte, kur kadaise saugiai paršeliai klykavo. Diena gal ir ateis, šviesa mėsmalėms tikrai bus įjungta, juolab, kad „Meatballs” joms tam ir tarnavo, iš mėsamlių buvo šviestuvai, rankenos, kabyklos, dekoras ir, žinoma, naudojama pagal paskirtį. Tai pabaiga buvo aiški, laikas buvo geras, baras gavęs ir žąsų, ir pagyrų, ir prakeiksmų – vienareikšmiškai buvo dalis svaigingojo, kaip aš sakau, Etmonu pramogų komplekso dalis. Retkarčiais į privačius renginius užsukantis vis dar ir džiuginantis skrandžius. O „Ogmios mieste” atsidaręs panašus a la restoranas buvo aplankytas, išragautas, ir niekada daugiau nebus aplankytas. Vilnietis juk žino, kad pirmasis ir vienintelis mėsos kukulių restoranas Lietuvoje buvo Etmonų komplekse. Taškas.  

Dalis garsiosios mėsmalių kolekcijos. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Po „Meatballs" užsidarymo praėjo metai ir 2019 m. rugsėjį Vilniaus smuklių rinkoje trenkė perkūnas – kartu su partneriu ėmeisi buvusio restorano „Čingischano", savo laiku garsėjusio ne tik patiekalais iš arklienos, bet ir vestuvėmis, vienos kurių baigėsi baužiamąją byla po, kai nuotaka įsivėlė į konfliktą su puotos dalyve ir viskas peraugo į rimtas stipriosios lyties grumtynes.  „Čingischano" įpėdinis „Čingis" barų liūtų simpatijas pelnė jau pirmuoju šūviu – reklaminiu videosiužetu, susuktu televizijos žinių formatu (pažiūrėkit čia, tikrai verta Kanų festivalio prizo) Kaip sekėsi kurti „Čingį"? Juk pirmą kartą, pravėrus jo duris, vargu ar akyse liepsnojo tikėjimas, kad tai taps karščiausiu J.Basanavičiaus gatvės tašku... 

Antras dublis. Kraujas paragautas, tad buvo ilgai ieškota ir atrasta įdomi vieta, kaip žinia - nei šiokios, nei tokios reputacijos buvusio restorano patalpose. Rankomis sukirsta su kolegomis ir partneriais, kas dirba ties svaigalais, kas virtuve, renginiais ir skiedalais. Po atsidarymo, ne vienas keistos ir įtartinos išvaizdos rytietiškų bruožų, dažniausiai nuo 2 metrų ūgio prasidedantys seni jaunuoliai, užeidavę klausdavo, kur gi čia šeimininkas ir kad pastarasis dar daug dolerių skolų turi. Na, gandai gandeliai, bet likimas nežinomas. Su pagarba chanatui, vieta buvo įvardinta kaip Čingischano benkartas Čingis. Patalpos milžiniškos, palyginus su ankstesne smukle, milžiniški įrengimo kaštai ir įvairūs mokesčiai: nauja lyga, kita lyga, virvė po kaklu iki kažkurio gyvenimo pabaigos. 

 J.Basanavičiaus gatvėje  jau metus veikia „Čingischano" įpėdinis „Čingis": Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt 

„Meatballs" ir „Čingio" koncepcijos, nors ir gana panašios, tačiau tuo pačiu ir skirtingos.  „Čingis", be įprasto „gurkštelk ir užkąsk", ėmėsi ir kultūrinės misijos – sunku suskaičiuoti, kiek čia per pirmąjį veiklos pusmetį iki karantino įvyko siautulingų koncertų ir šokių vakarėlių. Ar toks maišytas – smuklės ir klubo – formatas yra artimiausias širdžiai? O gal mintyse audi planus apie „Čingio" transformaciją į ramią šeimyninę piceriją, austrių restoranėlį ar galbūt blyninę? 

Esamo „Čingio" konceptą šiek tiek pastūmejo patalpų dydis ir išdėstymas. Planuotoji pasiutusi girdykla išsirutuliojo į pusiau klubą, į svaiginimo ministeriją. Kadangi didžioji dalis patalpų yra rūsyje, patirties renginių gimdyme mūsų šaika turi, tad ir paprastuoju ir greituoju būdu suformavome sceną - tiek pirmajame, tiek antrajame aukšte. Apatiniame aukšte investavome su partneriais į šiokį tokį garsą, bet labiausiai investavome į muzikantų priėmimą, beksteidžą ir jo privalumus, kurie lai ir lieka beksteidže, gal del to ir pasitikėjimo ir tikėjimo sulaukėme vis iš didesnių, garsesnių atlikėjų ir veikėjų. 50 gyvų pasirodymų buvo suštampuota iki dienos, kuomet atėjo pasaulio pabaiga ir sustabdė Čingischano benkartą. O kas liečia picerijas ar šeimos restoranus, mūsu misija kitokia šioje žemėje, tam skirtos vietos yra „Ogmios miestas” ir pan. Visiems valio.

 „Čingio" ūkvedys Zamas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Kovo 16-oji...Lietuvoje skelbiamas karantinas, užsidaro užeigų durys ir prasideda griūtis: vienos vis dar laukia, kitos išsiparduoda turtą ir traukiasi, trečios perdėlioja pačio viešojo maitinimo koncepciją. Kaip „Čingis" išgyveno šį laikotarpį? Po to, kai savivaldybė priėmė sprendimą Vilnių paversti „viena didele kavine po atviru dangumi", daliai sostinės užeigų, turinčių terasas, kiemelius bei šalia esančias viešąsias erdves tai tapo savotišku gelbėjimosi ratu. Bet neturinčiųjų šių privalumų laukė nepavydėtina vasara. Pafantazuokime: ar Vilniaus viešojo maitinimo rinkoje gali būti toks dalykas kaip „karantino solidarumo mokestis" - tai yra, kavinės, pastačiusios staliukus viešoje erdvėje, kokį procentą nuo apyvartos skiria šiam mokesčiui, kuris atitinkamai paskirstomas tarp aplinkybių „nuskriaustų" kavinių? 

Prasidejęs karantinas, kaip ir visus šiame sektoriuje, taip ir Čingį uždarė, sustabdė ir kone pribaigė. Mūsų konceptas ir veikla buvo taikyta į koncertus, į savaitgalio didelių kompanijų aptarnavimą, į įvairius renginius. Karantino eigoje, kaip ir daugelis panašių smuklių, bandėme prekiauti gargalais į namus, tą gan puikiai ir vykdėme, tačiau apyvartos ir skaičiai, sumažėję desimtimis kartų, streso įvarė, na, visiems privarė. Lauko kavinės keli stalai šiek tiek pagyvino judėjimą kuomet buvo galima jau dirbti, taciau prastos situacijos praktiškai nepakeitė. Juolab, nelabai kur yra ir plėsti lauke, vasara buvo šilta ir nuostabi, ir taip aišku, kad vasarą „Čingiui” bus sunku, bet buvo 10x sunku. Visiems sunku, ruduo, rodos, turėtų būti vėl mūsų laikas, tad artėjant vienerių metų gimtadieniui, dėliojami ir nauji darbai bei lūkesčiai. Jei tam įtakos netures Covid-19 virusas, tai gal ir nereikės uždarinėti dar vienos vietos, kuri taikėsi būti Vilniaus apsvaigimo sinonimu. Dėl fantazijų ir solidarumo mokesčio, tai ir lieka fantazija, taip nėra ir nebus, apart Vilniaus valdžios, vyriausybė į mus valosi kojas - į visą barų, restoranų ir muzikinių klubų verslą. 

Pakaks rimtų ir ne itin linksmų dalykų – grįžkimę prie gyvenimo šventės, juo labiau, kad nuo rugsėjo 24-osios laukia pirmojo „Čingio" gimtadienio maratonas, kurį sąlyginai galima pavadinti „Keturias dienas, tris naktis". Kokie gi ryškiausi įvykiai, išskyrus, žinoma, atsidarymo puotą ir karantiną, nusėdo į atmintį per pirmuosius „Čingio" veiklos metus? 

Zamas ir „Čingis" ruošiasi audringam antrojo sezono startui. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Tai gi, gimtadienio šventė, minėjimas, pakasynos ir gimdynos, puikiai tinka viskas. Kol ekstremalių situacijų vadovas dar leidžia linksmintis, „Čingis” siūlo keturių vakarų programą, kurioje kožną vakarą išgirsime po muzikos ansamblį. Pirmajame vakare tiesiai iš eilės, pernai „Čingio” atidaryme visiems stogus nunešęs labai slaptas ir galingas kolektyvas, organinių anekdotų ir pūtimo čempionas „Žaibas”, antrajame vakare veiksme puikiai pažįstamas ir mylimiausias „Studio Maruko”, trečiajame vakarelyje ambicingiausias metų šviežas kraujas „Dadcap'”, gimtadienio maratoną sekmadienio vakara pribaigs „Trimbao” pučiamasis reivas. Nėra iki galo ir nebus aišku, ar tai dar visi, ar ne atlikėjai. „Čingio” chanato noras, visus pakviesti ir švęsti kartu - baro gimtadienį ir lankytojų klegesį. 

Antrasis „Čingio" sezonas – ką jis žada lankytojams: tiek prie kilimo, tiek rūsyje, tiek valgiaraštyje/kraneliuose? 

Antrasis sezonas, nors pirmasis truko labai trumpai, stengsis kiek aplinkybės leis, tęsti muzikos renginių maratonus, bus atviras visiems norintiems pasirodyti ir groti, džiuginti kranuose tekančiais įvairiais skoniais, ir su naujai integrajuoma virtuve nepalikti nei alkanų, nei ištroškusių. Tačiau visus visų visus svarbiausia - neleisti liūdėti lankytojams, atiduoti jiems viską, ka turime ir kiek galime. „Čingis” yra visų ir visiems: kaip vienas is apsvaiginimo ministerijos įkūrėjų garantuoju ir už bazarą atsakau.