Rojus prie „Grigeo”

Nuvilnijus „Grigeo Klaipėda” skandalui visuomenės ir žiniasklaidos akys nukrypo ir pagrindinę „Grigeo” įmonę, kuri, lekiant greitkeliu iš sostinės į Kauną ar į pajūrį, vilniečiams tarsi tampa paskutiniu sostinės bastionu. Ir atvirkščiai: grįžtant tuo pačiu greitkeliu namo po ilgokos kelionės, juk neretas mūsų džiaugsmingai šūkteli: „O, jau Grigiškės!”. Vadinasi, namai jau čia pat. 

Taip jau nutiko, kad praėjusią vasarą Vokė bent jau jūsų šeimynai tapo itin šaunia artima alternatyva Vilniuje ir aplink Vilnių išsibarsčiusiems ežerams. Prie Vokės gali rasti nemažai vietų, kur gali ir pats pūkštelėti, ir be didesnės rizikos leisti vaikams pašėlti. O tikru rojumi tapo Vokės atkarpa, vinguriuojanti tarp Vokės Sodų (iš vienos pusės) ir Santakos (iš kitos pusės) gatvių – iki pat Vokės ir Neries santakos, kurią simboliškai pažymi Vokės vagoje įsmegęs nemenkas akmuo, ant kurio taip smagu ropštis vaikams. Likimo ironija – visas šitas gėris yra „Grigeo” milžino pašonėje. 

Vokės upė. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Tiesa, pati šios atkarpos pradžia nenudžiugino: vis dar atsiranda piliečių, pasisėdėjimą prie upės suprantančių kaip galimybę sudaužyti butelį ir palikti šiušklių krūvelę.

Labai negerai. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Tačiau kuo arčiau – tuo situacija akyse gerėja. O paskutinė Vokės kilpa prieš savo vandenis įplukdant į Nerį – iš vis kažkas nerealaus karštą vasaros dieną (ech, kaip tai magiškai skamba sausio mėnesį, tiesa?). Pavėsis, saugus užutekis, natūrali akmenų užtvankėlė, taip viliojanti vaikus, ir puikus skardis kitame krante.

Tiesa, užsiropštus ant jo tenka nusivilti: laukinio barbarizmo pėdsakų ir čia apstu. Ir vis dėlto: jei jau pasirinkti, ar tysoti žmonių knibždėlyne Žaliųjų Ežerų paplūdimiuose ar keliauti Vokės paupiu, mūsų rekomendancija aiški: upe žemyn.

Šalia  „Grigeo": palei Vokę - iki Neries. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt