Sausis Vilniaus Sibire

: 15 Sausio 2019

Nors Sibiras, kalbant apie lietuvių pasipriešinimo istoriją, joje užima nemažą vietą, tačiau Lietuvos gatvių žemėlapyje rasime tik vieną gatvę – ir ji vingiuoja Markučiuose.

Daliai 1863 metų sukilimo tremtinių, po ilgų metų grįžusiems į Vilnių, buvo leista kurtis tik tuometiniame miesto pakraštyje – tokią įdomią detalę apie vilnietiškąjį Sibirą radau pokalbyje su menininku Antanu Kmieliausku, kurio sukurta skulptūra ant Markučių gatvės viršukalnės tarsi ir žymi teritoriją, kurioje prasideda Sibiro gatvė (čia, beje, ir gyvena A.Kmieliauskas). Tiesa, į ją pačią teks dar nusileisti stačiais laiptukais – ir štai, mes jau dauboje.

Sibiro gatvė baigiasi įsiremdama į geležinkelio pylimą, ir tai atrodo itin simboliška, mat būtent šia geležinkelio linija jau XX amžiuje vėl riedėjo vagonai į Sibirą.

Šiandien Sibiro gatvė atrodo gana ekletiškai – tarp medinukų (seniausias “sibiriakas” suręstas 1926 metas) pūpso mūrinukai, kai kurie smagiai įsikomponuoja į landšaftą, kiti gi atrodo gana monstriškai, bet vėlgi – tai skonio reikalas. Užsimiršti ir pagalvoti, kad esi kaimelyje neleidžia reguliariai virš galvos praskrendantys lėktuvai, na, ir žinoma, raudonasis “Barboros” sunkvežimiukas, kuriam ledu ir sniegu padengtoje gatvėje nėra vietos manevrui, tad pora šimtų metrų iki sankryžos tenka leistis atbulomis.