Stebuklai Šv.Stepono gatvėje: Naujamiestis sulauks saldainio

Naujamiesčio ir Stoties rajono gyventojai sulaukė gerų žinių – savivaldybės puslapyje paskelbti projektiniai pasiūlymai apie apleistos teritorijos, esančios šalia įstabios, tačiau savotiškai nuo visuomenės paslėptos Šv.Stepono bažnyčios sutvarkymą ir pritaikymą gyventojų poreikiams. Taip pat bus rekonstruota Šv.Stepono gatvė. 

Skaitytojams pateikiame ištraukas iš parengtų projektinių pasiūlymų. Projektą vykdo savivaldybė, tad tikėtina, kad ilgus metus tikra Vilniaus žaizda buvęs miesto kampelis virs pasakiška oaze. 

Projektuojama Šv. Stepono dalis nuo V. Šopeno gatvės iki Geležinkelio ir Algirdo gatvių sankryžos. Darbų ir projekto vykdymo ribos suformuotos pagal gatvės išklotinėse esančius pastatus bei sklypų ribas. Ties sankryžomis su kitomis gatvėmis riba kinta, priklausomai nuo poreikio performuoti sankryžą ar susijungti su esamomis važiuojamomis dalimis. Šiuo metu Šv. Stepono gatvę faktiškai galima sudalinti į dvi atkarpas: tai yra Geležinkelio ir Algirdo gatvių sankryžos iki Panerių gatvės (toliau - Pietinė gatvės atkarpa) ir nuo Panerių gatvės iki V. Šopeno gatvės (toliau – Šiaurinė gatvės atkarpa).

Šiaurinėje trasos atkarpoje esamas dvipusis eismas iki Punsko g. Esamas gatvės plotis šioje atkarpoje svyruoja 7-7,5m. Išilgai gatvei statomi automobiliai (daugiausiai aplinkinėse teritorijose dirbančiųjų). Šonuose kintančio pločio šaligatviai 1,8-3m. Gatvėje daug įvažiavimų į vidinius kiemus. Gatvę į atkarpas sudalinta autobusų stoties stovėjimo aikštelė. Reljefo perkirtimas sudalinamas atramine sienute ir laiptais.

Būsimo projekto vizualizacija.

Ši stovėjimo aikštelės dalis yra už privataus sklypo ribos (valstybinėje žemėje). Istorinė gatvės trasa sklandžiai susijungė su už Panerių gatvės esančia Pietine atkarpa. Sovietmečiu panaikinta Sodų gatvė, nugriautas susiformavęs kvartalo kampas ir pastatyta autobusų stotis, savo kompozicija lygiagreti Geležinkelio gatvei. Pietinė gatvės atkarpa kyla link Geležinkelio gatvės palei statų šlaitą iš kairės ir sandėlių ir garažų užimamą kvartalą iš dešinės. Gatvėje dažnai statomi miesto viešieji autobusai ilgųjų pertraukų metu. 

Pagrindinis siūlymas paversti gatvę dviratininkams ir pėstiesiems skirta trasa jungiančią miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Šiaurinėje gatvės atkarpoje siūloma formuoti dviračių gatvę. Dviejų krypčių raudono asfalto dviračių juostas (po 1,5m) skirs trinkelių juosta (2m). Automobilių eismas vyks bendrai su dviračiais. Tokiu sprendiniu tikimasi dar labiau sulėtinti motorizuotą transportą judantį šia gatve. Susiaurinta važiuojamoji gatvės dalis leidžia platinti šaligatvius (betono trinkelės), kurie atskirti nusklembtu gatvės bortu, ir atitvariniais stulpeliais.

Atsiradus daugiau vietos šaligatvyje, siūloma apželdinti trasą. Numatomos automobilių stovėjimo vietos nuo pėsčiųjų atskiriamos betoniniais barjerais. Pėsčiųjų pirmenybei ir patogumui padidinti gatvės važiuojamoji dalis atskirta nuo šaligatvių įvažiavimo bortais iškilusiais tik 7-8cm. Tikimasi, jog praplatėjus šaligatviams ir padidėjus pėsčiųjų srautui pagerės komercinių patalpų pirmuose aukštuose situacija (atsiras daugiau kavinių ir parduotuvių). Apšvietimo stulpai (atramos h-9m) planuojami vienoje gatvės pusėje, kadangi gatvės erdvė nėra didelė jų pilnai užteks apšviesti visą plotą. Planuojama formuoti nepertraukiama ir patogų užkilimą dviračiais ir pėsčiomis iki Panerių gatvės. Taigi siūloma panaikinti valstybinėje žemėje esančią aikštelę su atramine sienele.

Būsimo projekto vizualizacija.

Nauja atraminė sienutė projektuojama lygiagrečiai gatvės trasai, palei sklypo kraštą. Už jos formuojamas šlaitas iki dviračių ir pėsčiųjų trasos. Motorizuotas transportas toliau judės Punsko gatve link Mindaugo gatvės. Taip siekiama išvengti papildomo tranzitinio eismo per gatvę. Pėsčiųjų trasai kertant Panerių gatvę siūloma formuoti iškiliąją perėją. Ši sankryža ateityje greičiausiai keisis. Aplinkui besivystančios teritorijos, autobusų ir geležinkelio stoties permainos gali pakeisti transporto organizavimą šioje vietoje, gali atsirasti reguliuojama šviesoforinė sankryža. Pietinė gatvės atkarpą formuojama kaip vienpusio eismo gatvė (asfaltas) link Geležinkelio g. Dviračių takas (raudonas asfaltas) nuo gatvės atskiriamas iškeltomis salelėmis. Formuojami šaligatviai (betono trinkelės) abiejuose gatvės pusėse, tačiau platesnis prie dviračių tako. Palei šlaitą planuojamos automobilių stovėjimo vietos (betono trinkelės), bei apšvietimas. 

XV-XX a. Prie Šv. Stepono bažnyčios buvusios kapinės, vėliau paverstos kalėjimo kiemu, vėliau statybos ir sandėliavimo aikštele. Iki dabar teritorijoje veikė statybos įmonės. Skvero sklype dar vis galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų. Didžioji teritorijos dalis padengta asfalto danga, nes buvo naudojama laikyti statybinę techniką ir medžiagas. Yra daug nedidelių menkaverčių sandėlių ir gamybinių statinių. Reikšmingų buvusių kapinių fragmentų, statinių ar kitų formų nėra išlikę. Archeologiniai kasinėjimai neatrado aiškios kapinių tvoros, tik spėjamą. Atrasta buvusio mauzoliejus vieta (Šv. Roko koplytėlė). Sovietmečiu teritorija buvo perkasinėta, gruntas stumdytas ir maišytas su statybinėmis atliekomis. Teritorijoje esantys statiniai ir pakėlimo įrenginys simbolizuoja daug dalykų. Tai istorijos ir vertybių kitimas, kaip keitėsi požiūris į vietą ir jos funkciją. Teritoriją kažkada buvo miesto pakraštys, o vėliau tapo labiausiai plėtojama pramonės zona šalia geležinkelio. Funkcija ir poreikiai keitėsi, požiūris į bažnyčią, ir supančią aplinką keitėsi taip pat. Toks palikimas žinant vietos istoriją, dabarties fone, atrodo pakankamai įdomiai. 

Būsimo projekto vizualizacija.

Naujamiestyje nėra didesnės viešosios erdvės, kurioje gyventojai galėtų leisti laiką ir pailsėti nuo miesto triukšmo. Todėl viena pagrindinių principų planuojant teritoriją – kuo daugiau žalios erdvės. Išardant asfalto dangą, aptvarkant esamą reljefą ir želdinius, norima suformuoti kuo didesnį vejos plotą - pievą įvairioms veikloms. Teritoriją galima skirstyti į žemutinę dalį (prie Šv. Stepono gatvės) ir aukštutinę dalį (prie Šv. Stepono bažnyčios). Pastaroji istoriškai patenka į menamų kapinių ribą. Taigi visas aktyvesnes veiklos planuojamos apatinėje dalyje, už menamos buvusių kapinių ribos. Viršutinėje terasoje, kur po supiltiniu gruntu yra palaidojimų, numatoma įrengti pievą. Takais norima ne dalinti teritoriją, o tik apjuosti ją. Kitaip tariant, aplink centrinę pievą ves tik pagrindinis takas. Kadangi teritorijoje yra dideli reljefo perkritimai, šalia pagrindinio tako numatomi nedideli takeliai „serpantinai“ pritaikyti žmonėms su negalia, dviračiams ir pan. Jų išilginis nuolydis neviršys 5%. Takų sistema formuoja labai aiškią kompoziciją, kurios centre matome pievą, apjuostą taku jungiančiu įvairias veiklų zonas ir objektus. 

Teritorijoje esantį metalinį kaminą (aukštis apie 30 m) siūloma parversti meniniu akcentu, kuris galėtų žymėti ir identifikuoti Šv. Stepono skverą aplinkinėse panoramose ir gatvių perspektyvose. Teritoriją papildant vertikaliu akcentu galima būtų identifikuoti ir atpažinti naujai formuojamą skverą miesto panoramose. Siūlymas esamą kamino formą verti periskopu žvalgytis po miestą. Projektuojamas skveras, esantis Naujamiesčio viršutinėje terasoje, topografiškai yra aukščiau už Vilniaus senamiestį. Skvero aukštis artimas Gedimino kalno viršūnės altitudei. Taigi galiausiai pridėjus kamino aukštį (apie 30m), šioje vietoje galima gana plati panoraminė apžvalga. 

Būsimo Šv.Stepono skvero teritorija.

Šlaite esantis požeminis įrenginys skirtas kaitinti bitumą gatvių remontui ir statybai. Plane apskritimo formos (skersmuo ~16 m) požeminę patalpą planuojama išvalyti nuo šiukšlių ir teršalų ir paversti renginių, arba poilsio erdve. Formuojant jame nedidelį amfiteatrą kylantį iki patekimo iš viršutinės skvero dalies. Amfiteatro pagrindas metalinio karkaso, apdaila – iš medinių lentų. Iš kitos talpos pusės planuojama iškirsti angą ir įmontuoti vartus patekimui iš apačios (galimybė patekti žmonėms su negalia). Storos gelžbetoninės buvusios talpos sienos izoliuos nuo triukšmo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. 

Viduryje pievos esančius menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau siūloma palikti vieną fasado elementą. Tai yra mūrinė siena su trimis arkiniais langais. Sutvirtinus ir perstačius dalį statinio, čia atsirastų nedidelis centrinis paviljonas. Tai būtų ažūrinis lengvų konstrukcijų statinys. Fasadai iš vertikalių rūdijančio plieno elementų, pasuktų 45 laipsnių kampu plane, sukurs skirtingo permatomumo vaizdus žvelgiant į statinį iš įvairių skvero vietų. Trijuose paviljono fasaduose formuojamos angos. Žvelgiant iš vidaus į šiaurę – angą įrėmina žvilgsnį į Šv. Stepono bažnyčią. Rytinėje pusėje būsima anga įrėmins naują didelę pievą, o pažvelgus į pietus per buvusio statinio arkinių langų angas, bus matomas vaismedžių sodas skvero pakraštyje. 

Nuo XXa. Pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas buvo reikalingas galingas krantas. Iki šių laikų išliko šio krano konstrukciniai elementai. Tai ilgi gelžbetoniai karkasai per kuriuos ankščiau judėjo krano įrenginys. Linijinis darinys yra beveik statmenas bažnyčiai. Stebint bendrą vaizdą kuriamos labai originalios perspektyvos ir vaizdai. Tokio artimo industrinio ir bažnytinio palikimo vienoje vietoje Lietuvoje nėra, todėl kuriamas santykis yra savotiška vietos vertybė ir simbolis. Pačią konstrukciją planuojama sutvarkyti, prireikus sutvirtinti ir apvalyti. Nudažyti ir panaudoti vietos apšvietimui. Renginių pievoje metu ją galima pritaikyti ir kitoms funkcijoms – laikiniems paviljonams, meno instaliacijoms ir pan. 

Esamą dirbtuvių pastatą numatoma rekonstruoti. Silikatinių plytų fasadus planuojama apšiltinti, fasadams taikant koroduojančio plieno apdailą, paryškinant industrinę geležinkelio gretimybę. Pačiose patalpose planuojama įrengti WC, pritaikytą žmonėms su negalia. Likusias patalpas galima nuomoti. Tai galėtų būti kavinė ar nedidelė bendruomeninė erdvė. 

Vystantis aplinkinėms teritorijoms planuojamos papildomos jungtys į skverą. Viena jų galėtų būti į besiformuojantį komercinį centrą buvusių traukinių dirbtuvių teritorijoje. Šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio gatvės ir Šv. Stepono gatvės. Planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija. Tilto pagrindo konstrukcija iš skvero pusės turėtų montuotis ant esamo (rekonstruojamo) statinio. Stogo aukštis labai panašus į Geležinkelio gatvės altitudę. Jungtis sukurtų patogų patekimą nuo Geležinkelio gatvės į viršutinę skvero dalį prie bažnyčios. Pėsčiųjų tiltas sudarytų sąlygas gatve po juo pravažiuoti 5,6 m aukščio transportui. 

Plėtojant kvartalą ir aplinkines teritorijas rekomenduojama išlaikyti vizualinius ryšius su skveru ir bažnyčia iš aplink esančių viešųjų erdvių. Siektina labai nedidinti aukštingumo nuo Šv. Stepono gatvės, kad neužstoti bažnyčios stebint nuo Geležinkelio gatvės. Taip pat vystant aplinkines teritorija būtų sveika kurti papildomus pėsčiųjų ryšius per privačius sklypus į skverą. Rekomenduojami du papildomi patekimai nuo Algirdo gatvės ir Panerių gatvės.