Epopėjos pabaiga: stadionas iškils 2023 metais
Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė koncesijos sutarčiai dėl Daugiafunkcio sporto komplekso statybų ant Šeškinės kalvos, kuriame numatytas ir nacionalinis stadionas. Šis balsavimas reiškia, kad nebėra kliūčių pasirašyti sutartį su koncesininku ir laukti statybų pradžios. Stadionas su kitais sporto objektais Vilniuje iškils jau 2023 m.
„Pagaliau. Esu dėkingas savo politinei komandai, partneriams ir opozicijai, kurie kėlė klausimus, svarstė, diskutavo ir visų pastangomis šį projektą pavertė ne tik realiu, bet ir itin geru Vilniaus miestui. Abejonių nebėra – daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis stadiono statymo epas bus užbaigtas 2023 metais, o Šeškinės kalva su daugybe sporto objektų virs mūsų čempionų kalve", – kalbėjo sostinės meras Remigijus Šimašius.
Būsimasis stadionas. Projekto vizualizacija.
Sutartį su koncesininku „Axis Industries" planuojama pasirašyti vasario mėnesį. Po to prasidėtų Daugiafunkcio komplekso projektavimo, senųjų stadiono griaučių griovimo ir naujų objektų statybos darbai.
Būsimasis stadionas. Projekto vizualizacija.
„Daug žmonių Vilniaus miesto savivaldybėje stovėjo ten kur dabar stovime mes. Jie visi nuoširdžiai tikėjosi, kad projektas pavyks. Viskas, ką dabar turime yra tikėjimas ir daug darbo, kad šis projektas yra geriausias įmanomas Vilniaus miestui", – kalbėjo Administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Būsimasis stadionas. Projekto vizualizacija.
Daugiafunkcį sporto kompleksą be stadiono sudarys dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat bus statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai.Bendra daugiafunkcio sporto komplekso kaina – 93,2 mln. Eur.
Būsimasis stadionas. Projekto vizualizacija.
Tačiau praradus ES finansavimą ir į jo vietą pritraukus didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap", sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus, tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. Eur. Tačiau savivaldybė sutartyje pasiliko galimybę visus mokėjimus atlikti anksčiau ir tokiu būdu likti prie pradinės komplekso sukūrimo kainos. Stadionas Vilniuje turės 15 tūkst. vietų žiūrovams, hibridinę dangą ir kainuos 39,2 mln. Eur.
Būsimasis stadionas. Projekto vizualizacija.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta likviduoti Vilniaus futbolo mokyklą. Pagrindinė mokyklos uždarymo priežastis – nuo 2020 m. įsigaliosiantys Lietuvos futbolo federacijos (LFF) reikalavimai dalyvavimui Elitinėje jaunių lygoje. Pagal naujas taisykles, nuo kitų metų šioje lygoje žaisti nebegalės komandos, kurių steigėjomis yra tik savivaldybė ar valstybė. Tačiau Vilniaus futbolo mokyklos uždarymas arba pertvarkymas buvo neišvengiamas ir dėl pastebėtų rimtų veiklos problemų, neefektyvumo, didžiulį susirūpinimą sukėlė neskaidrumas jos valdyme, didžiulės lėšos išleistos šios mokyklos dotacijai.
Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko teigimu, mokyklos uždarymas – šiuo metu racionaliausias sprendimas: „Reaguodami į naujas LFF taisykles ir suprasdami, kad nuo 2020-ųjų mokykla nepajėgs konkuruoti su privačiomis sporto įstaigomis, nusprendėme ją uždaryti. Savivaldybės mokyklai skirtus pinigus nukreipsime į aikštelių prie mokyklų įrengimą ir atnaujinimą bei naujų sporto objektų steigimą. Šiuo metu Vilniuje turime daugiau vaikų nei dabartinė sporto infrastruktūra gali aptarnauti, todėl tai yra racionaliausias sprendimas", – sakė V. Benkunskas.
Vilniaus futbolo mokyklos uždarymas arba pertvarkymas buvo neišvengiamas žingsnis ir dėl pastebėtų rimtų veiklos problemų. Pavyzdžiui, mokykla deklaruoja turinti daugiau mokinių nei realiai yra. Buvo ir kitų didelių problemų – galimai papildomai tėvų treneriams mokami mokesčiai, dotuojami ne Vilniaus futbolo mokyklos, o privačių mokyklų auklėtiniai ir pan. „Organizuosime mokyklos veiklos auditą, kuris turėtų parodyti realią situaciją ir patvirtinti arba paneigti įtarimus", – sakė V. Benkunskas.Savivaldybės įsteigtą biudžetinę įstaigą lanko apie 200 vaikų ir paauglių, dirba apie 17 trenerių. Savivaldybės teigimu, šiuo metu joje besitreniruojančius vaikus perimti yra pajėgios privačios Vilniaus futbolo mokyklos. „Pasirūpinsime kiekvienu atveju – nepaliksime vaikų be sporto. Vilniuje veikia 21 privati mokykla. Norinčius toliau lankyti futbolą, perkelsime į privačias mokyklas, o dvejojantiems pasiūlysime daugiau sporto šakų", – teigė V. Benkunskas.
Savivaldybė anksčiau ketino pertvarkyti Vilniaus futbolo mokyklą į jaunimo futbolo akademiją „Žalgiris", tačiau šiam sprendimui nepritarė sostinės Taryba.