Reikalai T.Kosčiuškos gatvėje: kaip keisis buvusi gaisrinė?

Buvusios gaisrinės T.Kosčiuškos 34 teritorija jau kurį laiką aptverta ir čia vyksta rekonstrukcijos darbai, tačiau pasikeitus pastato savininkui (2019 m pastatą kartu su parengtu projektu ir statybos leidimu įsigijo naujas savininkas) vadovaujantis jo naujai parengtą projektavimo užduotmi, yra rengiama nauja pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų laida „A“, kuriais nežymiai keičiama pastato išvaizda. 

Iš viso 948 kv.m. ploto buvusią gasrinę numatoma suskirstyti taip – 489 kv.m skiriami administracinėms, gydymo ir rprekybos patalpoms, o dar 429 kv. m skiriami septyniems butams ir pagalbinio ūkio patalpoms įrengti. 

gaisrine1

Taip buvusi gaisrinė atrodys po rekonstrukcijos. Projekto vizualizacija.

Šiek tiek šio įdomaus pastato istorijos, kuri pateikiama savivaldybės puslapiuose paviešintuose projektiniuose siūlymuose. Antakalnio priemiestis pradėjo formuotis XV amžiuje prie kelio iš Vilniaus į Nemenčinę. Iki XVI amžiaus Antakalnis buvo didikų valda, mažai kuo susijusi su Vilniaus miestu. 1588 metais valdovas Zigmantas Vaza Antakalnį atidavė Vilniaus kapitulai, o XVII amžiuje šią valdą iš kapitulos nupirko Kazimieras Jonas Sapiega.

XVII amžiaus 2–oje pusėje didelę Antakalnio dalį valdė LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas, Antakalnio priemiestis tapo didikų rezidencijų kvartalu. Jo dalys priklausė didikams Sapiegoms, Pacams, Sluškoms, Radviloms. Didikai statė Antakalnyje puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus.

Vilniaus miestiečiai Antakalnyje pradėjo gausiau kurtis tik XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje. Gyvenamųjų namų statybos ypač suaktyvėjo XX a. ketvirtame dešimtmetyje, kai miesto magistras leido išsipirkti nuomojamus sklypus. Sovietmečiu pradėti kompleksiškai statyti 5-7 a. daugiabučiai namai, darkantys per šimtmečius susiformavusį Antakalnio istorinį užstatymą.

Pagal Vilniaus m. savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus pastato apskaitos lapą (pildė S. Gasperavičienė, 1997.11.20) T. Kosciuškos g. 34 esantis pastatas buvo statytas 1885 m. Namas buvo kaip dviejų aukštų namas su arklidėmis, kurio pirmame aukšte buvo parduotuvė, projekto autorius Julijonas Januševskis, statytojas (fundatorius) p. Justinas Konopeckis. Lietuvos valstybiniame istoriniame archyve duomenų apie patį pastato projektą nėra, tačiau rastas 1889 m. gegužės mėn. 11 d. datuojamas prašymas išplėsti pastatą.

Iš pastato išplėtimo schemos matyti, kad pastatas buvo taisyklingo stačiakampio formos, su balkonais pietinėje pusėje ir bokšteliu šiaurinėje pusėje. Pagal prašymą šiaurinėje sklypo dalyje buvo planuojama pastatyti vieno aukšto priestatą, tačiau iš tiesų projektas buvo realizuotas pastatant 2 aukštų fligelį.

1940 m. pastatas buvo pritaikytas gaisrinės komandos poreikiams – sumūrytas bokštas gaisrinėms žarnoms džiovinti, įrengtas garažas gaisriniams automobiliams. Dar vėliau, XX amžiaus 7-8 dešimtmetyje tarp šiaurinio fligelio ir bokšto įterptas vieno aukšto silikatinių plytų priestatas. Gaisrinė ilgą laiką naudojo senus automobilius, nes naujos kartos, didesni netilpdavo patalpose ir pro įvažiavimo vartus. Dėl paveldo apsaugos architektūrinių reikalavimų, tinkamai pritaikyti pastatą gaisrinės veiklai nepavyko. 2012 m. gaisrininkų komanda buvo perkelta į P. Vileišio gatvę, šalia Šilo tilto pastatytą naują modernų pastatą. Gaisrinės pastatas buvo parduotas privatiems investuotojams. Teritorijoje taip pat yra išlikęs XIX-XXa. pastato rūsys su pamatais ir nedideliais sienų fragmentais, esama rampa bus demontuojama.

gaisrine2

Kaip keisis pastato išvaizda? Projektiniuose siūlymuose rašoma, kad vietoje esamų XX a. laikotarpio silikatinių plytų sienų, pirmame pastato aukšte projektuojama dengta aliuminio nešančiųjų konstrukcijų su įstiklintais stiklo paketais, oranžerija su tęsiniu link vidinio sklypo kiemo.

Siekiant išlaikyti mažiau suskaidyta „veliux“ tipo langais stogo dangos plokštumą, vietoje „veliux“ tipo langų, pastato stogo perimetru, projektuojamas atitrauktas uţžvirš karnizų esančio saugomų geltonų plytų mūro kreneliaţo vertikalių stiklintų plokštumų perimetras, maskuotas horizontaliomis aliuminio žaliuzėmis.

Stogo dangoje, laiptinės apšvietimui, paliekami tik du „veliux“ tipo langai.

Virš naujai projektuojamos oranžerijos (antras aaukštas) ir analogiškai viršuje (pastogėje), ties patalpų langų vietomis, projektuojami prancūziški balkonai su grūdinto stiklo užtvaromis.

Atskiriant funkcinius ryšius tarp kitos paskirties patalpų, perplanuojama dalis viršutinių aukštų patalpų, jas pritaikant gyvenamajai paskirčiai – butams.

Nežymiai koreguojama įvažiavimo vieta į žemės sklypą. Gyvenamųjų patalpų plotas pastate nebus vyraujantis.

gaisrine2

Taip buvusi gaisrinė atrodys po rekonstrukcijos. Projekto vizualizacija.

Projekte numatoma, kad prieš kasant rūsius ir vykdant kitus žemės judinimo darbus sklype būtini archeologiniai tyrimai, kurių metu atradus naujų vertingų elementų projektas bus tikslinamas. Aukščiau minėti TP projekto „0“ laidos sprendinių pakeitimai yra priskiriami esminiams projekto sprendiniams, todėl šių projektinių pasiūlymų „A“ laidos pagrindu, bus rengiama nauja techninio projekto „A“ laida ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas.