Nauja plėtros kryptis: 220 hektarų tarp Rasose ir Naujininkuose
Vilnius parengė apie 220 hektarų buvusios oro uosto rezervinės teritorijos Rasų ir Naujininkų seniūnijose vystymo koncepciją. Joje numatoma, kaip ilgus metus oro uosto plėtrai rezervuota ir menkai urbanizuota teritorija galėtų vystytis kaip nauja miesto dalis, skirta pramonės, sandėliavimo, verslo ir komercijos veikloms, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Liepkalnio gatvės vizualizacija.
Tokia plėtra tapo galima atsisakius planų čia įrengti alternatyvų Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo taką. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu UAB Vilniaus vystymo kompanija parengtoje vystymo koncepcijoje taip pat formuojamas gatvių ir želdynų tinklas, numatomos viešosios erdvės bei teritorijos vystymui reikalinga inžinerinė infrastruktūra.
„Šios teritorijos atlaisvinimas yra svarbus pokytis pietinei Vilniaus daliai. Dešimtmečius galimybes čia ribojęs rezervavimas nebegalioja, todėl dabar galime aiškiai susitarti, kokia kryptimi ši miesto dalis turėtų augti, kokios veiklos joje galėtų kurtis ir kokios infrastruktūros tam reikės", – pranešime žiniasklaidai cituojama Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Koncepcija nustato bendrą visos teritorijos vystymo viziją ir principus, tačiau pati savaime nėra detalusis planas. Šis dokumentas taps pagrindu jau pradėtiems ir ateityje rengiamiems detaliesiems planams, kuriuose, atskirose teritorijos dalyse, bus detalizuojami tokie sprendiniai, kaip užstatymas, gatvių ir viešųjų erdvių struktūra, želdynai, susisiekimo bei inžinerinė infrastruktūra. Taip skirtingu metu vystomi sklypai ir kvartalai bus planuojami kaip viena teritorija.
Sodybų gatvės vizualizacija.
Toks planavimas leidžia į daugiau nei 200 hektarų teritoriją pažvelgti kaip į visumą. Gatvių tinklas, želdynai, inžinerinė infrastruktūra ir būsimi kvartalai planuojami tarpusavyje derinant jų poreikius, o ne kiekvieną sklypą vertinant atskirai. Tai suteikia daugiau aiškumo miesto bendruomenei, žemės savininkams ir potencialiems investuotojams, kokios plėtros šioje Vilniaus dalyje siekiama.
Didžiojoje planuojamos teritorijos dalyje numatoma pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra, kartu sudarant galimybes komercinei veiklai. Komercinius ir administracinius pastatus siūloma koncentruoti arčiau pagrindinių transporto ašių, o didesnio ploto sandėliavimo objektus – toliau nuo jų. Tokiu principu siekiama formuoti aiškesnę ir kokybiškesnę pagrindinių gatvių urbanistinę aplinką.
Koncepcijoje nustatomi ir užstatymo principai. Didžiojoje teritorijos dalyje numatomas iki 16 metrų aukščio užstatymas, o centrinėje dalyje prie Liepkalnio gatvės – iki 20 metrų. Taip Liepkalnio gatvė būtų formuojama kaip ryškesnė pagrindinė teritorijos urbanistinė ašis. Konkretus pastatų aukštis vėlesniuose etapuose turės būti tikslinamas atsižvelgiant į esamą reljefą, aerodromo apsaugos zonų reikalavimus ir atsakingų institucijų sąlygas.
Teritorijos gamtinė struktūra.
Dideliuose kvartaluose taip pat paliekama galimybė formuoti bendro naudojimo teritorijas ir vidines viešąsias erdves. Siekiama, kad būsima pramonės ir verslo teritorija būtų planuojama kaip visavertė miesto dalis, o ne vien atskirų gamybos ar sandėliavimo objektų telkinys.
Svarbi koncepcijos dalis – žalioji teritorijos struktūra. Atsižvelgiama į teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus ir kitus medžiais apaugusius plotus, numatomos atskirųjų želdynų teritorijos bei žaliosios jungtys. Urbanizuojamose teritorijose taip pat išskiriami ruožai, kuriuose turėtų būti telkiami priklausomieji želdynai.
Teritorijos vaizdas iš šiaurės rytų.
Pietinėje teritorijos dalyje žaliosios juostos atliktų ir buferio funkciją tarp planuojamų pramonės bei sandėliavimo objektų ir piečiau esančių ar suplanuotų gyvenamųjų teritorijų. Taip siekiama išlaikyti gamtines jungtis ir kartu sukurti aiškesnį perėjimą tarp skirtingo pobūdžio miesto teritorijų.
Koncepcijoje daug dėmesio skiriama šiuo metu nepakankamai išvystytai susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai. Teritorijoje planuojamas vidinis gatvių tinklas, kuris sujungtų būsimus kvartalus ir leistų jų aptarnavimą organizuoti per numatytas jungtis su pagrindinėmis gatvėmis.
Teritorijos vaizdas iš pietvakarių.
Tai ypač svarbu dėl dabartinės teritorijos situacijos. Joje nėra centralizuotų vandens tiekimo, buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklų, o tolesnei urbanizacijai reikės stiprinti ir elektros energijos tiekimo infrastruktūrą.
Koncepcija sudaro pagrindą tolesniuose planavimo ir projektavimo etapuose nuosekliai spręsti vandentiekio, nuotekų, elektros tiekimo ir kitų inžinerinių tinklų plėtrą kartu su gatvių bei būsimų kvartalų vystymu.