Į Džiaugsmo gatvę ateina džiaugsmas: kaip keisis Pavilnio zoosodas
Džiaugsmas Džiaugsmo gatvėje – taip būtų galima pavadinti artėjančias permainas čia įsikūrusiame Jaunųjų gamtininkų centre, dar populiariai vadinamoje Jaunųjų gamtininkų stotyje, o iš viso geriausiai žinomai kaip Pavilnio mažasis zoologijos sodas.
Savo istoriją nuo 1953 metų skaičiuojantis Jaunųjų gamtininkų centras turėtų gerokai pasikeisti ir persikrikštyti – tapti Nacionaline gamtos mokykla. Savivaldybės puslapyje pateikti projektiniai siūlymai byloja apie įspūdingas permainas visame komplekse.
Numatomi statybos darbai yra Pavilnių regioninio parko geomorfologiniame draustinyje, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro sklype. Planuojami statybos darbai atnaujins esamas ir sukurs naujas edukacijai pritaikytas erdves, bus tvarkomi esami želdiniai ir numatomi nauji. Statybos darbai ir esamų medžių retinimas, naujo apželdinimo sprendiniai numatomi tik pietinėje, pietrytinėje sklypo dalyje šalia Džiaugsmo gatvės.
Vienas esminių Nacionalinės gamtos mokyklos akcentų - Biosfera. Projekto vizualizacija.
Tvarkoma teritorija yra maža didelio ir gausiai apželdinto sklypo su dviem vidiniais sklypais dalis. Gamtos mokyklos sklype nėra suformuotų servitų pravažiavimams, šiuo metu minėtų sklypų gyventojai naudojasi ir toliau planuoja naudotis mokyklos kuriama infrastruktūra. Lietuvos jaunųjų gamtininkų sklypo pietinėje ir pietrytinėje dalyje yra įrengti vidaus keliai: asfaltuotas kelias nuo pagrindinio įvažiavimo, stovėjimo aikštelė šalia pagrindinio pastato, asfaltuota liepų alėja, žvyro dangos aptarnavimo ir pėsčiųjų takai, kurie kartu skirti vidinio sklypo gyventojams patekti į savo kiemą; trupinto asfalto dangos privažiavimas prie vakarinėje pusėje esančio sklypo.
Kelių danga yra prastos būklės: asfaltas duobėtas, skilęs, iškilnotas medžių šaknų, žvyro danga plaunama kritulių. Sklype vyraujantis natūralus gamtinis karkasas pereina į tikslingai suformuotą apželdinimą, kuris turi sodybos parko tipo, seno apželdinimo bruožų (brandžių liepų alėja vedanti nuo pagrindinio įėjimo iki centrinio sklypo pastato pagrindinio įėjimo) bei vėliau pačių gamtininkų formuotų želdinių grupių edukaciniais tikslais. Dėl pastarųjų sodinimų sklype yra sukaupta vertinga augalų dendrologinė kolekcija. Daugumai brandžių medžių pietrytinėje teritorijos dalyje numatomas sausų šakų genėjimas, lajos pakėlimas, retinimas. Šalinami neperspektyvūs, silpni, tankmėje ištįsę medžiai taip išgaunat erdvę sveikiems. Pagrindinis įvažiavimas tiek pėstiesiems, tiek transportu į sklypą yra iš Džiaugsmo gatvės ties iškiliąja pėsčiųjų perėja bei tarp priešingose eismo pusėse esančių viešojo transporto stotelių. Planuojama keisti jo vietą atsižvelgiant į numatomus susisiekimo poreikius, pėsčiųjų saugumą bei brandžių, vertingų medžių išsaugojimą.
Nacionalinės gamtos mokyklos projektas. Projekto vizualizacija.
Šiuo metu naudojamas įvažiavimas į gamtos mokyklos teritoriją bus paliktas tik pėstiesiems lankytojams atvykstantiems viešuoju transportu (ir/ar pėsčiomis) į neformaliojo ugdymo centrą – Gamtos mokyklą. Planuojama įrengti du naujus įvažiavimus į sklypą, kuriais dešiniaisias posūkiais bus galima patekti į autobusų ir lengvųjų automobilių naujai statomas stovėjimo aikšteles, vidiniams gyventojams
pasiekti savo sklypų įvažiavimus bei privažiuoti iki esamo kapitaliai remontuojamo mokslo paskirties pastato. Nors dalis lankytojų atvyksta viešuoju transportu, pagrindiniai lankytojai, mokinių ir mokytojų ekskursijos atvyksta organizuotai. Šiam transportui prie Džiaugsmo gatvės ir projektuojama lankytojų autobusams (4 vnt.) skirta stovėjimo aikštelė. Greta jos įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė (32 vnt.), kuri skirta gretimame sklype (Džiaugsmo g. 46) numatomam pastatui – biosferai (mokslo paskirties pastatui su oranžerija, skirta mūsų klimate negalintiems natūraliai augti augalams auginti edukaciniais tikslais). Ties naujais įvažiavimais ketinama įrengti kelio užtvaras, kad ne darbo metu numatytomis stovėjimo aikštelėmis nesinaudotų nepageidaujami asmenys. Sklype naujų želdinių, mažosios architektūros ir takų tinklo pagalba formuojamos skirtingos edukacinės erdvės, skirtos pažinti gamtą. Prie kiekvieno iš sodelių įrengiami informaciniai stulpeliai su QR kodais. Vidaus takų, skirtų pėstiesiems ir aptarnaujančiam transportui danga įrengiama stabilizuojant gruntą ir įvoluojant į jį skaldelę. Dangos konstrukcija tikslinama pagal geologinius tyrimus.
Nacionalinės gamtos mokyklos projektas. Projekto vizualizacija.
Esamo gamtininkų centro pastato pirmas ir antras aukštai kapitaliai remontuojami: griaunamos vidinės nelaikančios pertvaros, kai kur laikančiose konstrukcijose įrengiamos papildomos angos. Įrengiamas keltuvas žmonėms su negalia bei patalpos 30-ties mokinių grupės ir 4 mokytojų nakvynei bei poilsiui. Pirmo aukšto patalpos performuojamos edukaciniams tikslams. Esamo pastato fasadų siūloma nekeisti, kadangi jie yra neseniai atnaujinti ir pakankamai gerai išsilaikę, keraminės plokštės yra ilgaamžė apdaila. Panaikinamas vienas esamas langas, išorės apdaila atstatoma analogiškomis plokštėmis.
Pastato paskirtis nekeičiama. Šalia rekonstruojama esama stovėjimo aikštelė. Numatomos 8 vietos automobiliams. Prastos būklės mediniai ūkiniai pastatai bus rekonstruoti. Seniausias jų, rąstinis namas, statytas 1940 m. Likę nevertingi ūkiniai pastatai statyti vėlesniais, apie 1972 metus.
Nacionalinės gamtos mokyklos projektas. Projekto vizualizacija.
Sodybos stilius parenkamas atsižvelgiant į LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį, bylojantį, kad „sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų“. Rekonstruojant pastatus šioje zonoje užstatymas nėra didinamas. Sutvarkius sodybą liks tik du pastatai – pagrindinis, kuriame bus laikomi ir ruošiami pašarai gyvūnams bei tvartas, kuriame bus laikomi naminiai gyvūnai ir paukščiai bei gyvulių lauko aptvarai. Pastatų paskirtis nekeičiama. Čia bus perkeltas gyvūnų sektorius (avys, ožkos, vištos, antys, žąsys, triušiukai), suformuota Ūkininko sodyba. Prie sodybos numatoma įrengti tradicinį etnografinį darželį, pasodinti augalų ir įrengti šulinį, kiemo erdvę aptverti tvora. Prie pastato galo įrengiamas gėlių darželis, ne tik puoš sodybą, augalai bus parenkami pagal temas: liaudies dainų sodelis ir mitologiniai augalai. Esamas senas obelų sodas saugomas, jo dalis atnaujinama, pasodinant naujų vaismedžių. Prastos būklės gyvūnų narvai, aptvarai, ūkiniai pastatai sklypo pietrytiniame kampe demontuojami. Šioje vietoje projektuojami sodeliai – edukacinės erdvės.
Ūkinė dalis įsikurs rekonstruojamuose garaže ir voljere. Numatoma, kad čia bus laikoma teritorijai prižiūrėti reikalinga technika. Kad nekristų į akis einantiems pagrindiniu taku, pastatas bus apželdintas krūmais ir vijokliais.
Nacionalinės gamtos mokyklos projektas. Projekto vizualizacija.
Numatomi darbai ir šalia Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro sklypo (Džiaugsmo g. 42), esančiame sklype Džiaugsmo g.46. Numatomame sutvarkyti sklype šiuo metu yra eksploatuojama prastos būklės oranžerija, kuri nėra pritaikyta lankymui ir saugiai edukacijai, bei medelynas su komposto „kalvelėmis”, esančiom už oranžerijos, šiaurės vakarų pusėje. Planuojami statybos darbai atnaujins esamas ir sukurs naujas edukacijai pritaikytas erdves, bus tvarkomi esami želdiniai ir numatomi nauji.
Nacionalinės gamtos mokyklos projektas. Projekto vizualizacija.
Visi numatomi darbai sklype yra Gamtininkų centro sklypo (Džiaugsmo g. 42, Vilnius) sutvarkymo sprendinių tęsinys – atlikus statybos darbus Nacionalinės gamtos mokyklos teritorija bus eksploatuojama kaip viena nedaloma visuma. Jaunųjų gamtininkų centro pagrindinis pastatas yra atitrauktas nuo Džiaugsmo gatvės, teritorija gausiai apželdinta, joje daug vertingų, brandžių medžių. Važiuojant pro šalį sunkiai nuspėjama, kad šioje teritorijoje yra kažkas lankytino. Projektuojant naująjį Gamtos mokyklos pastatą, jis maksimaliai pritraukiamas prie Džiaugsmo gatvės – tiek, kiek leidžia sklypo ribos ir pastatui aptarnauti reikalinga erdvė. Pastatas projektuojamas išskirtinis ir traukiantis akį, tačiau tuo pačiu derantis su jį supančia aplinka, bei į ją įsiliejantis. Kai tropinių augalų kolekcija bus perkelta į naujai pastatytos biosferos oranžeriją, esamas šiltnamis bus demontuotas, o jo vietoje įsikurs teminis, edukacinis sodelis – Lietaus sodas. Tai yra atviras vandens rezervuaras, kuris surenka kritulių vandenį nuo biosferos stogo. Jame numatoma auginti drėgmamėgius augalus. Kitas šiltnamis pertvarkomas į lianų ir vijoklių pergolą, siekiant išsaugoti čia dabar augančią visteriją.
Nacionalinės gamtos mokyklos projektas. Projekto vizualizacija.
Naujai statomas Biosferos pastatas apglėbia teritoriją ir jos viduje kuria jaukią, uždaresnę erdvę. Tarp Biosferos ir Lietaus sodo suprojektuotas 1500 kvadratinių metrų ploto vidinis kiemas. Jį sudaro 380 kv.m. ploto betoninių grindinio plokščių aikštė prie pastato ir 700 kv.m. ploto apskrita vejos aikštė su gėlynu. Vidinio kiemo erdvę iš Rytų ir Pietų formuoja Biosferos pastatas, o iš Vakarų ir Šiaurės – želdiniai: medžiai, krūmai ir gėlės.
Vejos aikštė apjuosta 3 metrų pločio taku, su suolais orientuotais į vidinę erdvę, gėlynus ir biosferos pastatą. Į Šiaurę nuo Biosferos stogo atsivers universali vejos aikštė ir vaizdas link gilaus ir plataus Vilnios slėnio, o tarp pietinio fasado ir Džiaugsmo gatvės, centrui priklausančioje 7 metrų pločio juostoje bus įrengta žydinti pieva. Per pievą apink pastatą ves vingiuojantis vejos takas. Palei pastatą bus pasodinti skirtingo aukščio ir rūšių krūmai. Rūšys parinktos taip, kad skirsis atskirų atkarpų žydėjimo laikas. Žydinčioje pievoje, į vienus plotus galima įsėti daugiamečių lauko gėlių (vyraus balti ir gelsvi žiedai), o rytiniame mažesniam plote su žydinčiom vienmetėm (pavyzdžiui, būtų ir raudonų aguonų, ir mėlynų rugiagėlių). Dalis vejos tako per pievą yra reikalinga oranžerijai aptarnauti (pietinės ūkinės paskirties stiklinės durys ir rytinės durys iš salės). Automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelės Biosferai numatomos gretimame sklype. Jos nuo pastato nutolusios per beveik 160 m. Pagal teisės aktus privaloma įrengti žmonėms su negalia išlaipinimo aikštelę nutolusią ne daugiau nei 30 m nuo pagrindinio įėjimo. Tokia aikštelė numatoma šalia Biosferos: į ją atvažiuojama, išlaipinama, apsisukama ir važiuojama palikti automobilio į stovėjimo aikštelę. Dėl šio trumpalaikio naudojimo siekiama sukurti tik minimalią reikiamą infrastruktūrą, todėl žmonėms su negalia privažiavimo ir išlaipinimo aikštelės danga – korys, kuriame galima sėti veją, kad kuo mažiau išsiskirtų kaip svetimkūnis pievoje.
Nacionalinės gamtos mokyklos projektas. Projekto vizualizacija.
Biosferos aprašymas naujame Biosferos pastate patalpos dėstomos viename aukšte – čia bus įkurta oranžerija, edukacinės erdvės, dvi klasės, 200 dalyvių talpinanti amfiteatro tipo salė. Biosferoje saugomos vertingos augalų bei gyvūnų kolekcijos. Ji yra padalinta į dvi dalis, kuriose galima palaikyti skirtingą mikroklimatą. Aukščiausioji pastato dalis pritaikyta aukštiems augalams. Biosferos patalpa yra pailga, joje numatomi keli galimi maršrutai einant numatytu taku. Pakeliui yra numatomos aikštelės poilsiui su sėdimom vietom. Biosferoje išdėstyti akvariumai ir terariumai su gyvūnų ekspozicijomis, egzotinių paukščių narvai, šalia yra pagalbinės patalpos. Gatvės fasadas yra traukiantis dėmesį ir žadinantis smalsumą. Iš gatvės pastatas primena mistinę būtybę, žaltį, su pražiotais „nasrais“, bei fasadų apdaila, panašia į žvynus.