Į Vilniaus plovo lygą triuškinančiai veržiasi ,,Tashkent nr.1”

Tokių dienų, pasižyminčių skaniais ir įperkamais malonumais, pastaruoju metu pasitaiko nedažnai. Įdomiausia, jog kiek daugiau nei prieš metus, lygiai šioje vietoje svaigome nuo ,,Elpitta kebabų” ir rašėme ditirambus. O šiandien ši kebabinė jau tapo istorija – teko prieš kažkiek laiko matyti skelbimą, jog šis verslas parduodamas už 20 tūkst. eurų, gal taip ir nutiko. Faktas tas, kad šiandien čia, vadinamojoje Konstitucijos prospekto pramogų alėjoje, kur pirkėjų pinigus siurbia VCUP, o džentelmenai stambias kupiūras palieka pusnuogių šokėjų išgarsintame ,,Eden Club”, jau tris savaites amžinai išalkusius biurų, parduotuvių, salonų ir savivaldybės darbuotojus vilioja užeiga skambiu pavadinimu ,,Tashkent nr.1”.

Dienos pietų metu VCUP apylinkėse labai gyvybinga, apgultas buvo ir naujasis Vilniaus Vidurinės Azijos taškas – Taškentas. Tačiau po valandos pietautojų srautas nuseko ir gavau šansą įsibrauti pasmalsauti vidun.

Užeiga ,,Tashkent nr.1”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Šioje vietoje lankytojams galbūt būtų įdomu sužinoti, kokios sostinės viešojo maitinimo užeigos praėjusiais metais sulaukė didžiausio skaitytojų susidomėjimo. Pirmoje vietoje užtikrintai lyderiauja ,,Azerų” ideologo Luko įkurtas kaukazietiškų patiekalų restoranas ,,U gruzina”. O štai iš paskos jam seka ,,Dushanbe” bei ,,Samarkand” - du Vidurinės Azijos restoranai, įsikūrę per šimtą metrą vienas nuo kito.

Pastarieji trys restoranai mūsų platformoje pasižymi neįtikėtinu stabilumu – kas mėnesį jie sulaukia nemenko skaitytojų susidomėjimo: smagu, kad 1323.lt platforma vilniečiams ir Vilniaus svečiams leidžia atrasti šias vietas, iš kitos pusės – kiek keista, kad Vidurinės Azijos virtuvė pastaruosius metus nė kiek nepraranda populiarumo ir išgyvena tikrą proveržį – juk prieš dešimt ir dar daugiau metų bandymai vilniečių širdis užkariauti tolimųjų šalių patiekalais sėkme nepasižymėjo. O galbūt tai reiškia, kad Vilniuje didėja išeivių iš Vidurinės Azijos bendruomenė? Tačiau palikime šiuos pamąstymus nuošalėje ir susikoncentruokime į ,,Tashkent nr.1”.

Plovas tuoj keliaus į dubenį. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Įstrigo ir labai patiko, kad įsibrovus į šią nedidukę užeigėlę (savo plotu ji gerokai nusileidžia Naujamiesčio titanams ,,Samarkand” ir ,,Dushanbe”) ir pradėjus tyrinėti pakankamai nedidelę pasiūlą, surašytą ant lentelės, iš karto užsimezgė kontaktas su šeimininku Edvardu. Nors jis pats šeimininkauja ir autoservise, tačiau jau seniai puoselėjo mintį apie Uzbekistano virtuvę.

Tad sėkmingai sukritus kortoms ir į Lietuvą plūstelėjus ne tik vairuotojams, bet ir uzbekų virtuvės virtuozams, ilgametė idėja pagaliau realizavosi. Įdomiausia, jog virtuvėje pluša uzbekai iš Taškento, o užeigos pavadinimas ir byloja jų bei Edvardo siekį – būti numeriu vienas ir tinkamai ginti Taškento spalvas Vilniaus plovo lygoje, juo labiau, kad kolegos iš ,,Samarkand” restorano taip pat dega ryžtu įrodyti, kas yra kas.

Užeigos šeimininkas Edvardas (dešinėje) ir jo komanda turi daug žinių apie plovą. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt 

Kas žino, galbūt kam nors šaus į galvą mintis Vilniuje surengti plovo čempionatą, ir tada, matyt, be vietinių meistrų (o vietinių, mokančių savuose kazanuose skaniai išvirti plovą, yra pakankamai) būtų galima išvysti ir Uzbekistano derbį. O galbūt viskas išsirutuliotų į rimtą tarptautinį turnyrą, kuriame varžytųsi Lietuva, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kazachstanas (nepamirškime, šioje šalyje gimęs Vilniaus ,,Žalgirio” vyriausiasis treneris Vladimiras Čeburinas taip pat pasižymi plovo meistryste)...

Taigi, plovas ir arbatinukas (viskas kainavo 6 eur) – ant stalo ir neriame į testavimą. Reikia pastebėti, kad kiek kartų pastaraisiais metais teko skanauti plovą – nė karto neteko nusivilti. Visais atvejais (o jų būta nemaža) lėkštes būdavo galima išlaižyti, taip ir šį kartą. Tačiau dabar šalia įsitaisęs ir ,,Tashkent nr.1” šeimininkas, kuris dalinasi savo istorijoms ir detalėmis – tarkim, apie geltonąją morką, kuri kainuoja kur kas brangiau nei ,,Clever” morkų ryšulėlis, tačiau patyrę plovo meistrai be jos į virtuvę neis. Čia nėra tokio rytietiško kilimų glamūro, kaip ,,Dushanbe”, kur interjeras gali nokautuoti, tačiau čia yra svetingumas ir jaukumas.

Plovas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Ką gi, pasisotinus jau metas kilti ir keliauti toliau, tačiau šeimininkas prašo neskubėti ir išbandyti jų verdamus manty su jautiena (juos galima užsisakyti po vieną – vienas manty kainuoja du eurus ir yra stulbinančio skonio).

Manty. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Tačiau tikruoju siurprizu tapo samsa su jautiena. Keliuose restoranuose man su samsa visiškai nepavyko – gauta sausa bandelė su padžiūvusia jautiena vargiai primindavo svajonių pyragėlį. Šį kartą buvo visiškai kitaip – sultinga samsa (4 eur) pasirodė esanti verta kiekvieno cento.

Samsa. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Pilvą iš užeigos išnešiau sotus, neapsunkęs ir laimingas, o toks derinys nėra labai dažnas, ypač šaltuoju sezono metu. Įdomu, ar meras V. Benkunskas ryšis pasekti darbuotojų pavyzdžiu, pereiti į kitą Konstitucijos prospekto pusę ir prie plovo dubenio atrasti paprastus džiaugsmus?

 Pranašingi ženklai? Foto: ,,Tashkent nr.1” archyvas.

Šis autorinis gastroreportažas gimė mūsų prenumeratorių dėka. Jei tekstas pasirodė įdomus ir naudingas, prisijunkite prie mūsų prenumeratorių-rėmėjų Contribee platformoje. Jūsų 1 euras per mėnesį (ar keli) leis kurti daugiau autorinio turinio apie mūsų miestą.