Ir vėl savaitgalis, ir vėl miegamieji rajonai, ir vėl gatvės maisto paieškos. Tiesa, šį kartą aplinkybės susiklosto kiek kitaip – Karoliniškėse atsiduriu ne vienas, o su gauja atžalų, o ir susigundymas gatvės maistu įvyksta ekspromtu, vaikams negailestingai spaudžiant paimti bulvyčių fri. Savaitgalis, tad kodėl gi ne? 

Vienas ilgiausiai Lietuvoje veikiančių greito aptarnavimo restoranų „McDonald’s“ Gedimino prospekte, sostinėje, verčia naują savo istorijos puslapį – keičiasi ir atsinaujina. Šiuolaikinis dizainas, inovatyvūs technologiniai sprendimai ir dar geresnė patirtis laukia visų pačioje Vilniaus širdyje įsikūrusio restorano svečių. Pirmaujantis greito aptarnavimo restoranų tinklas į šio restorano atnaujinimo projektą investavo beveik 330 tūkst. eurų.

Artėjančio Kaziuko mugės šurmulys aplenks A.Savičiaus gatvėje įsikūrusią populiarią „Špunkos” užeigą. Panašu, kad ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose mėgstama „Špunkų” šeima praretės. 

Dėl to, kad po ilgokos pertraukos vėl buvo išsiruošta į kebabo medžioklę, kaltas...Kaunas. Teko laikinojoje sostinėje apsilankyti praėjusią savaitę ir visas tas kelias viešnagės dienas iš galvos niekiap nepavyko išmesti kadaise čia, visai netoli autobusų soties ragauto kebabo pitoje. 

2020-ųjų pradžia – rūgštoka kitokio Vilniaus mėgėjams. Dideli klaustukai dėl „Kablio”, „Jamaikos”, o štai ir, galima sakyti, istorinė sostinės džiazo vieta, turėtų netrukus apsivilkti visai kitokį rūbą.

Vasario 22 d. Vilniuje vyks 7-asis tarptautinis žiemos alaus festivalis-paroda „Žmogšala”. Kaip ir kiekvienais metais, po vienu stogu šis renginys suburs smalsuolius, aludarius, gurmanus ir norinčius tokiais tapti.

Bevardės užeigos, kurių nerasi nei „Google Maps”, nei socialiniuose tinkluose, atrodo tarsi valgymo pramonės partizanai, įmesti į hipsteriškų madingų smuklių ir tinklinių kavinių raizgalynę: išlik arba mirk.

Šį kartą mus skrandžio malonumų paieškos nubloškė į dar vieną istorinę vietą – vienintelį kosminį pavadinimą išsaugojusį Karoliniškių klestėjimo simbolį „Merkurijų”. Nebėra „Saturno”, nebėra „Kometos”, nebėra „Vaivorykštės” iškabų, o štai „Merkurijaus” metalinės raidės, atrodo, visiškai nepavaldžios laikui. Savotiška tvirtovė, Karoliniškių citadelė, beje, aprašyta ir Aleksandro Makejevo knygoje „Terminatorius arba jaunystės pankrokas”. 

Visų pirma, matyt, reikėtų perspėti: jei tu, mielas skaitytojau, esi veganas, vegetaras ar aistringas medžioklės priešininkas – geriau toliau neskaityti, nes šioje publikacijoje gali susidurti su turiniu, kuris gali tave sudirginti. 

Kas kartą prašliaužiant Panerių gatve, akys užkibdavo už „Lelijos”, turbūt vienintelės vietos Vilniuje, kur gali išvysti tokį iškabų derinį: valgykla ir kolekcijų išpardavimas. 

Gandai apie savotišką „Vaivos”, kultinės praėjusio amžiaus vidurio-pabaigos sostinės Senamiesčio užeigos, reinkarnaciją pradėjo sklisti dar rudenį, o vienas skaitytojas mūsų ketinimus užsukti čia pasižvalgyti pavertė realiu, brūkštelėjęs pastebėjimą, jog „Kijevo kotletas čia – skaniausias visame Vilniuje”. Ar Jūs pajėgūs atsilaikyti prieš Kijevo kotletą? Mes – ne, tad galų gale pravėrėme „Legendinės Vaivos” duris.

Vilniuje atidarytas dar vienas „McDonald‘s“ restoranas – jau devintas sostinėje ir penkioliktas Lietuvoje. Lyderiaujantis greito aptarnavimo restoranų tinklas investavo beveik 1 milijoną eurų, kad miesto gyventojai ir svečiai galėtų mėgautis maistu itin patogioje vietoje – greta Neries ir judraus kelio, jungiančio Vakarinį Vilniaus aplinkkelį su magistraliniu keliu A1 (netoli Gariūnų – red.pastaba).

Ilgus metus kelionė iš Vilniaus prasidėdavo būtent nuo šitos vietos – kuomet už nugaros likdavo milžiniškas gesintuvas ir užeiga super romantišku pavadinimu „Gaisrininko sapnas”.

Galbūt kai kam sunku būti patikėti, bet štai ši nuotraukose įamžinta Vilkpėdės čeburekinė veikia jau keturiolikus ar šešioliktus metus. Įspūdingas pasiekimas, žinant, kad ne tokia jau dažna sostinės užeiga sugeba savo kulinarinę vėliavą nešti keliolika metų. Ir tai – be jokių feisbukų, instagramų bei gūglo mapsų. Tikroji Vilkpėdės kulinarinė alternatyva.

Jei dar nežinojote – spalvinga Stoties bariukų šeima pasipildė skrybėlėtaisiais didžiavyriais, na, gal ne visai panašiais į Clinto Eastwoodo herojus, sugebančius mikliu judesiuku išsitraukti revolverį ir nudėti kelis niekšelius, bet šiaip ar taip, Rytus sėkmingai priartinančius prie Vakarų. 

Iš tiesų Naujamiestyje, Švitrigailos gatvėje galima rasti nemažai skrandį džiuginančių viečikių, bet štai vieną linksmą rugsėjo popietę kojos mus nunešė visai ne ten...

Nors Žvėrynas paskutinius dvidešimt metų garsėja kaip prašmatni ramybės oazė, tačiau ir čia galima rasti ne vieną ir ne dvi vietas, kur galima nusėsti ne tik prabangiai vakarienei, bet ir smagiai pakelti bokalą.

Gal pasirodys kiek ir keista, bet „pogrindinės užeigos” (t.y. tokios, kurių nerasi nei „Google” žemėlapyje, nei socialiniuose tinkluose) neretai visai neprastai laikosi.

Pamenu, kai tik „Kinza” Naugarduko gatvėje atvėrė duris, gana neretai ten tekdavo užsukti – labai jau viliodavo plovas ir lagman makaronai, kurių skonis buvo užsifiksavęs dar nuo tų laikų, kuomet J.Jasinskio gatvėje kurį laiką veikė Vidurinės Azijos užkandinė su labai padoriomis kainomis.

Prieš dvejus metus lietuvius ir šalies svečius nustebinę brangiausiu pasaulyje „wrapu“ su auksu, triumais ir krokodiliena, šiandien „Wraperia Suppa Kebs“ komanda siūlo paragauti patį aštriausią planetoje „wrapą“.

Ketvirtadienį, liepos 25 dieną, penktąjį kartą sostinės senamiestyje vyksiantis gurmė burgerių festivalis „Vilnius Burger Fest“ atskleis vienos dinamiškiausių Lietuvos gastronomijos scenų tendencijas.

Žingsnis po žingsnio ir Kauno gatvės atkarpa (nuo sankryžos su Šv.Stepono iki sankryžos su Algirdo gatve) tapo tikra Naujamiesčio maisto alėja, nutapyta įvairiausiomis spalvomis: nuo visiškai undergroundinių „Pilėnų” ir hipsterių džiaugsmo „Saulės Jėgainės” iki armėniško „Ararato”, bevardės vietnamietiškos virtuvės ar įvairius Azijos skonius derinančios „Dou Asia”. O kur dar „Uptown Bazzar”su savo marga užeigų pasiūla.

Prasukti pro Pylimo gatvės galą visada smalsu ir smagu, mat gali tikėtis išvysti kažką naujo – čia įsikūrusi „Keulė Rūke”, jau spėjusi ir nusibaigti, ir prisikelti, įdeda savo pastangas ne tik į valgiaraštį, bet ir į aplinką. Tad kiekvienas vizitas tampa lyg kokiu apsilankymu gatvės meno parodoje su mėsainių prieskoniu. Arba atvirkščiai. 

Mėsainių bumas, panašu, nežada slopti ir šį sezoną, tačiau kai kurios klasikinės burgerinės jau spėjo nusklęsti į nebūtį. Viena jų – mėsainių vėliavą išdidžiai ir oriai iki pat grabo lentos nešusi „La Butcher”. Tad suprantamas noras įkišti nosį ir pasižvalgyti, kas gi įsikūrė jos vietoje. 

Kai sunkiai nuspėjami keliai keleliai nuvedė mane į Lazdynėlius, tiesiog negalėjau neužsukti į turbūt garsiausią šių vietų objektą – kavinę „Žibutę” (oficialiai - „Lazdynų Žibutę”), prisistatančią kaip vieną seniausių sostinės užeigų. Ir tikrai – ar daug tu, vilnieti, rasi kavinaičių, savo istoriją skaičiuojančių nuo 1969-ųjų? Pala pala...Vadinasi, švenčiančių penkiasdešimtmetį? 

Korėjietiškas nuotykis Šeškinės betono ir mūro gniaužtuose, visai šalia LNK televizijos ir dygstančio verslo centro, prasidėjo nuo galvos laužymo, sprendžiant klausimą – pro kurias duris pasukti. 

Sovietmečio laikus menantis medinis kioskas priešais Halės turgų nusidažė rusva kremine spalva ir tai toli gražu ne vienintelės permainos jo gyvenime. 

Viskas prasidėjo nuo to, kad kelionė per Viršuliškių kiemus ir laukus atvedė prie Justiniškių ir Rygos gatvių sankryžos, kurios vienas šlaitas papuoštais raudonplyčiais korpusais, taip ryškiai išsiskiriančiais paprastai gana pilkame miegamųjų rajonų kontekste.

Kad ir kiek bemylėtum Vilkpėdę, dar kitaip žinomą kaip Krasnūcha (nežinantiems – sovietmečiu Savanorių prospektas buvo vadinamas Raudonosios Armijos prospektu, nuo jo ir susiformavo Krasnūchos pavadinimas), bet faktas yra toks – skrandžio Savanorių žiedo apylinkėse labai nepalepinsi. 

Išlaikai egzaminą Vilniaus gatvėje, vadinai, esi šio to vertas. Centrinė sostinės linksmybių arterija mena ne vieną sėkmingą ir ne vieną dramatišką verslo istoriją (štai, pavyzdžiui, Katlerio kebabinei parako užteko tik pusmečiui), nuo meilės iki neapykantos čia – vienas žingsnis.