Pilvo džiaugsmas Kalvarijų turgaus pašonėje: „U gruzina”
Kalvarijų turgus pasitiko mane aptuštėjusiais prekystaliais – artėja turgaus darbo dienos pabaiga, kai kurie prekeiviai jau savo mantą susikrovę, kiti dar tik ruošiasi.Senokai čia būta, tad eidamasį naują vietą įsimesti pilvan šio bei to, neatsispiriu pagundai ne tiesiai pasukti į Turgaus gatvę, o šiek tiek nusukti į šalį, pasižiūrėti, kas gi nugulę ant prekystalių.
Ir kai vėl atsiduriu Turgaus gatvėje, sulėtinu žingsnį ir imu dairytis į langus – na, kur gi tas Vilniaus gastronominio turizmo fanatikus pamažu drebinantis restoranėlis „U gruzina”.
„U gruzina” įsikūrė Kalvarijų turgaus pašonėje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Pati Turgaus gatvė ir jos „filialas”, pažymėtas Kalvarijų g.59A, neatrodo įkvepiančiai. Visada atrodydavo, kad joje sukištas šių apylinkių sostinės skausmas, neviltis ir nuodėmės – lombardai, komiso parduotuvėlės, mikro kazino, visą parą veikiantis bariukas, alkoholio parduotuvėlė ir dėvėti drabužiai.
Pridėkite dar šiltą kovo vėją, iš turgaus pučiamas šiukšles ir dulkes, kelis vyrukus, stovinčius prie lošimo užeigos durų ir įtartinai žvilgčiojančius į „ne rajonską”, ir maždaug suprasite, kodėl pakili nuotaika pamažu ėmė bjurti.
Patiekalų gamybos procesas - lankytojams prieš akis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Ach, štai ir balionai. Keistoka – lyg ir teko girdėti, kad „U gruzina” veikia jau kurį laiką, bet štai balionų dar nenusikabino. Tačiau po kelių sekundžių įvyksta praregėjimas – tfu, juk tai naujas atsidaręs lombardas. Ir vėl maršas Turgaus gatve atgal, kol po kelių minučių susivokiu, jog „katpėdėliška” terasa, matyt ir bus „U gruzina”. Ir kaip anksčiau į galvą nešovė, kad „Azerai” į iškabas iš viso nekreipia dėmesio – reikės, susirasi.
Šioje vietoje reikia paaiškinti, kad „U gruzina” - tai ta pati „Azerų” šeimyna, tik šį kartą orientuojamasi į Sakartvelo virtuvę ir tokių dalykų kaip lavašų už pusseptinto euro nerasi. Čia – jau kitas lygis ir kitas valgiaraštis: chinkaliai (čia – khinkali), chačiapuriai (čia – khacapuri), kubdari (veršiena), Giz-Biz (kepenys, širdys, inkstai), Bostneuli (šviežios daržovės) ir Nurayem (desertas).
Erdvė valgytojams. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
O hitas nr.1 net neįtrauktas į valgiaraštį – paslaugus vyrukas papasakoja, kad pas juos mėgstamas liule (veršiena/ėriena) kepamas ant žarijų, tad jį ir pasirenku, tylom susitaikęs su mintimi, kad paprastai dienos pietums pritaikytą biudžetą teks viršyti – liule čia kainuoja 14 eurų.
Kol liule dar tik ruošiamas kelionei į mano skrandį, galima pasižvalgyti po naująjį tašką.