Patirtis Antakalnyje: kaip moterys „Kebap Istanbul” prestižą gelbėjo
Dar vasaros pradžioje pastebėjome permainas kultiniame Antakalnio gatvės 78-ajame name, garsėjančiu ne tik didžiausiu namo numeriu, ko gero, visame Vilniuje, bet ir sparčia greitojo maisto užeigų kaita.
Prieš kelerius metus svečiavomės čia, kuomet šiose patalpose buvo įsikūręs „Sotus lokys” - aikčiojome, ir rimtai galvojome, kad dėka tokios greito maisto pasiūlos Antakalnio nekilnojamo turto rinka gali pradėti augti kaip ant mielių. „Sotus lokys” netrukus dingo, tačiau jo vietoje įsikūrė naujas kebabų vardas, kurio pavadinimo dabar neatsiminsime, tačiau vienas mūsų herojų Mykolas Katkus savo paskyroje feisbuke į kairę ir į dešinę žarstė pagyras.
Antakalnio g.78. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Vasaros pradžioje prie Antakalnio gatvės 78-ojo namo vėl buvo pučiami balionai ir vėl švenčiamos įkurtuvės – šį kartą rajono užkariauti atvyko „Kebap Istanbul”. Berods, šį vardą esu regėjęs Stoties rajone, dar prieš „Kebab Station” epochos pradžią. Bet galbūt ir klystu – tarp kebabų taškų, tinklų ir imperijų sostinėje ne taip paprasta pasiklysti, ir ši rinka yra gana judri – taškai keliauja iš rankų į rankas, vyksta gana intensyvus perku-parduodu procesas, tad įsigilinus būtų galima susipažinti su labai įdomiais reiškiniais sostinės kebabų rinkoje.
Kebabas procese. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Taigi, „Kebap Istanbul” savo vizitu pagerbėme dar vasaros pradžioje, o po kelių dienų sušlamštėme „Azerų” lavašą ir motyvacija lankytis bei aprašinėti sostinės kebabines ilgam dingo. Radus geriausią sostinės kebabą ūpas ieškoti naujų gastronominių šios nišos vilčių gerokai išblėso, nors...Antrą kartą užsukus į Kauno g. „Azerus” ir sukirtus lavašą, skonis nebebuvo toks ryškus ir apėmė toks keistas jausmas – ar tik nenukris laurų vainikas nuo šio užeigos iškabos?
Tačiau jei laurų vainikas nuo „Azerų”ir nukris, „Kebap Istanbul” vargu ar bus ta kebabinė, kuri tai padarys. Kiek užbėgant už akių, prasitarsime, jog čia suvalgytas mažas vištienos kebabas (5 eur) pasirodė niekuo neišsiskiriantis nuo kituose panašiuose taškuose pardavinėjamų kebabų. Taigi, kai skonis yra panašus, tada galima lyginti kainas, ir šioje vietoje „Kebap Istanbul”, bent jau vasaros pradžioje, tikrai nežibėjo – labai panašiu laiku prie raudono „Kebab INN“ furgonėlio labai panašaus skonio (su BBQ padažu) kebabą sukirtome už draugiškesnę kainą.
Puikioji Mina. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Ir vis tik iš 78-ojo namo buvo išsineštas žiupsnis pozityvo. Skonis – niekuo neišsiskirianti, kaina – didoka, interjeras – nuobodus ir, galima, sakyti, nulinis. Tai kame pozityvas? O gi personale, o jei tiksliau, ūpą pakėlė čia sutiktos dvi moterys – viena, Mina (berods, toks vardas) plušo prie iešmo, kita gi buvo užsukusi pasisvečiuoti. Ir jei labai dažnai anksčiau tekdavo sutikti arba parūgusio veido samdomus darbuotojus, arba itin laužytomis kalbomis bendraujančius šeimininkus, šį kartą komunikacija liejosi per visus kraštus ir pelnė tvirčiausią dešimtuką.
Mina maloniai aprodė ir padažus, ir pomidorus, ir kaip vištieną pjauna nuo iešmo – visas tas kebabo paruošimas virto nedideliu šou, kurį papildė gyvenimiški pašnekesiai su kita tuo metu kebabinėje buvusia moterimi. O ko kartais žmogui reikia? Tik žodžio ir kebabo, kad ir ne pačio skaniausio.
Skanaujame. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt