„Spicamour”: planetos puodai šalia Stoties
Stoties prieigose esančioje V. Šopeno gatvėje vėl darosi linksmiau gyventi. Prieš kelerius metus vietoje čia ilgus metus veikusios tylios pilkos kavinaitės, kurioje „sėkmės džentelmenai” mėgdavo pagurkšnoti „Tauro” alų, smagų judesį užkūrė veganų pamėgti „Holigans”.
Tačiau po kurio laiko užeigos šemininkai nusprendė savo veiklą tęsti kitoje sostinės vietoje, spalvinguosius „Holigans” pakeitė neišraiškinga kavinė, dabar jau prašapusi sostinės viešojo maitinimo archyvuose. Ir štai, liepos pabaigoje, po ilgos petraukos čia vėl sužėrėjo šviesos, skelbdamos gerąją žinią: priešais legendinę „Čeburekinę”, kitoje V. Šopeno gatvės pusėje, vėl atsirado gyvybė, intriguojančiai pavadinta „Spicamour”.
Naujasis V. Šopeno gatvės kūdikis - restoranas „Spicamour”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Taigi, vieną lietingą popietę, merkiamas vasarošilčio lietaus, ir užbėgau pasidairyti, kas gi tie „Spicamour” ir su kuo jie valgomi.
Viduje mane pasitiko restoranėlio šeimininkė Beata, papasakojusi pora įdomių istorijų.
„Spicamour” šeimininkė Beata. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Balstogėje (Lenkija) gimusi Beata, vos sulaukui metukų, persikėlė su šeima gyventi į Vilnių, o vėliau gyvenimo keliai ją vedė į Belgiją, Ispaniją, Pakistaną. Kartu su savo vyru pakistaniečiu Imranu, Beata keliose šalyse buvo atidariusi ne vieną kavinę, tarp jų – ir restoranėlį „Yum”, savo laiku viliojusį Viršuliškių gyvetojus. Deja, pandeminis karantinas šeimynai smogė be gailesčio – kuriam laikui Vilniuje teko pamiršti viešojo maitinimo verslą, Ir nors smūgis buvo skaudus, tačiau ant menčių nepaguldė – Beata (beje, mokanti kelioliolika kalbų) ir Imranas vėl bando jėgas Vilniaus viešojo maitinimo rinkoje.
Jei reikėtų „Spicamour” virtuvę apibrėžti vienu žodžiu, ko gero, labiausiai tiktų žodis eklektika, mat čia perspina lietuviška, meksikietiška, azijietiška virtuvės, ir iš gausaus valgiaraščio išsirinkti patiekalą nėra taip lengva. Šioje vietoje į pagalbą ateina Beata, pasiūliusi susipažinti su indišku plovu – byriani (8 eur). Sostinėje vis dar siaučia Vidurinės Azijos virtuvės bumas (galite susipažint su mūsų vizitais į „Dušanbe”, „Samarkandą”, „Tashkent nr.1”, „Skonių karavaną”), tad buvo smalsu paskanauti, kokią