Karoliniškių gaiva: putotas muziejus tarp daugiabučių

Ar įmanoma sukurpti nedidelį stebuklą Dievo užkampyje (t.y. nuošaliame Karoliniškių kampelyje netoli nuskurdusios „Vaivorykštės” ir Pasakų parko), buvusios snarglinės (nelabai geros reputacijos alaus baro)? Pasirodo, įmanoma. Dar didesnis stebuklas, kad šiam stebuklui – jau septyneri metai, ir jis neša savo putotą vėliavą per visas negandas ir pandemijas.

Pirmą kartą nosį į „Ajerus” teko įkišti dar prieš pandemiją ir jau tada šis mažiukas bariukas paliko fantastišką įspūdį. Karoliniškės savo laiku garsėdavo nelabai linksmomis „rajono istorijomis” - kaip matyt ir daugelis Vilniaus miegamųjų rajonų – bet „Ajeruose” šilta namų atmosfera tvyrote tvyrojo, ir išlenkus vieną kitą putojančio jauteisi, tarsi už baro sienų tavęs lauktų kaimo turizmo sodyba, o ne daugiaaukščių panelės.

a4

„Ajerai” -nedidukas, bet jaukus baras. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Dabar gi į Karoliniškių užkampį nusitrenkėme pandemijai paėmus minutės pertraukėlę ir didmiestį kankinant kaitrai. Dirbs ar nedirbs „Ajerai”, štai kur klausimas iškilo. Dirbo, o jame šeimininkaujantis Erikas (kartais bare gali sutikti jį, kartais – ne mažiau guvų baro bendrasavininkį Česlovą) dar ir pora istorijų paporino, eksponatų kolekciją aprodė.

Tačiau visų pirmą – kaušą putojančio. Bariukas orientuojasi į mažąsias periferijos daryklėles, tad čia madingo ir brangaus vadinamojo crafto neišvysi, bet jei prie širdies nedidukai bravoriukai – tikrai rasi kuo atsigaivinti ir už labai padorią kainą. Šveikas pagirtų!

Taigi, kai Erikas (kilęs iš Karoliniškių ir gyvenantis jose - tikrų tikriausias vietinis) kartu su Česlovu ėmėsi „Ajerų”, alaus baras priminė niūroką proletarinę smuklę, matyt kiek panašią į garsiąją Savanorių prospekto „Dereviašką” - aludę, kurios tiesiog automatiškai privengi.

   

Tačiau žingsnis po žingsnio aludė ėmė transformuotis: apsmurgęs baras virto tikru muziejumi, kuriame persipina patys įvairiausi dalykai – futbolo klubų šalikai, atidarytuvai, padėkliukai, kamšteliai, vimpelai, nuotraukos ir kiti smagūs dalykėliai, turintys savo istorijas. Gali savotiškai keliauti per laiko epochas: nuo sovietmečio iki šių dienų. Eksponatų tiek daug, jog gali galva susisukti, tačiau praktiškai apie bet kurį jų Erikas ir Česlovas gali papasakoti istoriją. Štai kad ir užrašas, skelbiantis, jog už naudojimąsi tualetu reiki susimokėti penkiolika kapeikų. Anot Eriko, ši lentelė ir šiandien dar neprarado aktualumo, mat kai kurie baro svečiai („Ajeruose” lankosi ne vien tik etniniai karoliniškiečiai) priima ją rimtai ir kišenėse ima ieškoti smulkių.

a2

„Ajerų" bendrasavininkas Erikas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Erikas neslepia: baro publikos pasikeitimo procesas buvo ne toks jau paprastas procesas, tačiau atkaklus darbas davė rezultatų: mėlynanosius pakeitė kur kas atsakingiau į gyvenimą žiūrintys žmonės, mėgstantys nupūsti putą, pasišnekučiuoti ir pasimėgauti sporto varžyboms. Ir tai liko neįvertinta - tiek feisbuke, tiek gūglėje „Ajerams” duodami aukšti įvertinimai bei dalijami komplimentai. Ir Karoliniškėse galima smagiai putą nupūsti.

Karoliniškių baras-muziejus „Ajerai”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

a1

a3

  

a5

a6

a7

a8

a9

a10

a11

Jei šis autorinis turinys Jums pasirodė įdomus ir naudingas, Vilniaus naršymo iniciatyvą galite paremti savo auką pervesdami į VšĮ „Kūrybos vertikalės” sąskaitą.