Kuo virs Danilovos vila Naujamiestyje?
M.K.Čiurlionio gatvės, vadinamos sostinės ramybės oaze, kaimynystėje esančioje Z.Sierakausko gatvėje, nusimato (ir jau vyksta) nemenkos permainos.
Savivaldybės puslapyje paskelbti Z.Sierakausko g.25 projektiniai pasiūlymai atskleidžia: čia turėtų išdygti daugiabučiai gyvenamieji namai, įsiliesiantys į istorinį kontekstą.
Po to, kai prieš kelerius metus bendrovė „Realinija” įsigijo sklypą su joje esančiu buvusiu sovietinių nomenklatūrininkų viešbučiu, dar vadinamu Danilovos vila, kilo nemenkas sujudimas. Be to, dar tam tikrų spalvų suteikė gandai, kad būtent čia savo laiku buvo CŽA (Centrinės žvalgybos agentūros) slaptas kalėjimas.
Dabar gi, panašu, gana painioje istorijoje sudėti taškai ir Danilovos vilos sklype (jo plotas – kiek daugiau nei 81 arai) iškils daugiabučiai – planuojami du keturaukščiai korpusai, iš viso 73 butai (bendras naudingas butų plotas – 1464 kv.m.) Pirmame aukšte numatomos komercinės patalpos.
Z.Serakausko g.25 vizualizacija.
Projektiniuose pasiūlymuose pateikiamas žiupsnis šio sklypo istorijos, Vilniaus miesto urbanistinės raidos kontekste prasidėjusios 19 amžiaus pabaigoje.
Tuo metu viršutinė Tauro kalno terasa, nors ir išsidėsčiusi sąlyginai netoli miesto centro, buvo beveik negyvenamas priemiestis. Urbanistinė situacija vietovėje iš dalies pradėjo keistis 19 amžiaus pabaigoje, pradėjus miestui vystyti vakarinį pakraštį.
Tada buvo suformuotas žemės sklypas, tuo metu priklausęs Ivanui Zavistovskiui. Tai buvo kraštinis Junkerskaja gatvės sklypas, besiribojantis su su didele Junkerių mokyklos valda. I. Zavistovskio laikais nagrinėjamoje valdoje stovėjo keletas medinių statinių, kurie 1901 m. Vilniaus m. nekilnojamojo turto įvertinimo registre įvardinti kaip gyvenamieji vieno aukšto mediniai namai.
Z.Sierakausko g.25 vizualizacija.
Po tėvo mirties paveldėjęs valdą I. Zavistovskio sūnus Vitoldas 1911 m. ją pardavė inžinieriaus žmonai Anastazijai Danilovai. Ji nusprendė nugriauti čia buvusius medinius pastatus ir pradėti mūrinių namų statybas. Inžinierius architektas M. Prozorovas parengė projektą. Sklype buvo suprojektuoti du pastatai: vienas trijų aukštų mūrinis pastatas priglaustas prie sklypo pietrytinės ribos ir antras – laisvai sklype stovintis dviejų aukštų mūrinis kotedžas - šiuo metu Z. Sierakausko g. 25 esantis namas. Projekte abiejų pastatų fasadų architektūrinė stilistika panaši, detalės atkartotos (langų dalinimas, jų apvadai ir kt.), tačiau namas Nr. 25 turi išskirtinių bruožų – jo tūrinę kompoziciją vainikuoja puošnus kampinis bokštas. Istoriografijoje esamų pastatų architektūra priskiriama moderno stilistikai.
Z.Sierakausko g.25 vizualizacija.
Lyginant 1912 m. projekte parodytą situacija su vėlesniais situacijos planais, matosi kad jie prieštarauja vieni kitiems - pastatyto namo konfigūracija, gabaritai neatitnka parengto projekto). 1925 m. A. Danilova pardavė dalį valdos – 2678,1 kv. m. kartu su pastatu Z.Sierakausko g. 25 aktyviam tarpukario lietuvių bendruomenės nariui, Vilniaus gydytojui Vytautui Ignotui Legeikai. 1930 m. V. Legeika užsakė inžinieriui R. Straševskiui metalinės tvoros palei Z. Sierakausko gatvę projektą. Projektas buvo įgyvendintas, tačiau iki mūsų dienų išliko tik metaliniai vartai ir varteliai, nes po Antrojo pasaulinio karo, atidavus pastatą Vyriausybės namams, nuo gatvės pusės buvo pastatyta mūrinė tinkuota tvora. 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas ir perimtas valstybės reikmėms.
XX a. antroje pusėje buvo pakoreguotos sklypo ribos, sklypas išplėstas iki Vilniaus universiteto visuomeninės teritorijos; tikėtina, kad siekiant užtikrinti atvykusių svečių konfidencialumo ir patogumo dalykus. 1947 m. viešbučio pastate buvo atlikti remonto darbai; istoriniai duomenimis remiantis buvo dar dveji rekonstrukcijų ir remonto (restauravimo) etapai – 1979 ir 1989 m. - pakeista planinė struktūra, įrengta pirtis rūsyje, sanmazgai.