Patvirtinta: nauji automobilių stovėjimo įkainiai ir mažos taršos zonos ribos

Nuo kitų metų liepos 1 d. keisis automobilių statymo Vilniaus mieste politika ir parkavimo zonose taikoma rinkliava. Tokį sprendimą  sostinės savivaldybės taryba priėmė siekdama efektyviau reguliuoti stovėjimo vietų užimtumą, rašoma sostinės savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Atsižvelgiant į nuolat perpildytas stovėjimo zonas, kuriose užimtumas dažnai viršija 85 proc., akivaizdu, kad esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti problemų. Žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo. 

Didės automobilų stovėjimo mokesčiai. Foto: Saulius Žiūra.

Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų maždaug lygias dalis, t. y. po maždaug 30 proc. visų vilniečių kelionių. Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė. Taigi nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas. 

Vilniuje automobilių stovėjimo įkainiai išsiskiria tarp Europos Sąjungos sostinių – pigiausios parkavimo zonos kaina yra mažiausia, o net ir brangiausios zonos įkainis išlieka vienas mažiausių (mažesnis nei Rygoje ar Taline). 

Naujieji įkainiai ir galiojimo laikas pagal zonas, įsigaliosiantys nuo 2025 m. liepos 1 d.:

• Mėlynoje zonoje – nuo 2,5 Eur padidinta iki 3,5 Eur už pirmąją stovėjimo valandą, 4,0 Eur – nuo antrosios stovėjimo valandos. Zona apmokestinama visą parą (24/7).
• Raudonoje zonoje – nuo 1,5 Eur padidinta iki 2,5 Eur už valandą, apmokestinama I-VI nuo 8 iki 22 val.
• Geltonoje zonoje – nuo 0,6 Eur padidinta iki 1,0 Eur už valandą, apmokestinama I-V nuo 8 iki 20 val.
• Žalioje zonoje – nuo 0,3 Eur padidinta iki 0,5 Eur už valandą, apmokestina I-V nuo 8 iki 18 val.
• 

Be to, įvedama nauja automobilių stovėjimo įkainių nustatymo metodika, kuri ne tik leis prie sveikatos įstaigų stovėti pirmą valandą nemokamai, bet ir suteiks verslo įstaigoms galimybę dalinai kompensuoti savo klientų parkavimo išlaidas. Siekiant skatinti transporto priemonių statymą aikšelėse, o ne gatvėse, stovėjimo kainodara bus susieta su vietinės rinkliavos dydžiu. Taip pat supaprastinta ir leidimų sistema – vairuotojai galės pasirinkti iš pagrindinių leidimų: valandos, mėnesio (24/7), mėnesio naktiniai (naktimis ir/ar savaitgaliais) bei mėnesio rezervuotų vietų. Be to, tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, savaitgaliais ar naktimis, stovėjimas bus nemokamas, suteikiant dar daugiau lankstumo ir patogumo gyventojams. 

Elektroniniai leidimai asmenims su negalia 

Be naujų įkainių, sprendimas apima ir kitus svarbius pokyčius, skirtus stovėjimo sistemos efektyvumui didinti. Elektroniniai leidimai pakeis popierines korteles asmenims su negalia. Šie leidimai galios vienerius metus, bus išduodami nemokamai ir leis vieną kartą per valandą keisti registruotą automobilio valstybinį numerį. Tai sumažins piktnaudžiavimo galimybes ir supaprastins kontrolę. 

Galimybė apmokestinti savo kiemus 

Baltosios zonos buvo ir anksčiau – tai visa miesto teritorija, kuri nepažymėta kitos spalvos zonomis. Nuo kitų metų liepos bus sudaryta galimybė bendruomenėms savo iniciatyva siūlyti įvesti baltosios zonos rinkliavą jų namo kieme. Tai leis gyventojams naudotis šalia namo esančiomis aikštelėmis patogiau ir atlaisvinti jas nuo nepageidaujamų automobilių.

Nusprendus apmokestinti tokias baltosios zonos teritorijas, jose bus nustatomas 0,2 Eur rinkliavos už valandą mokestis. Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 Eur. Taigi bus suteikta galimybė gyventojams, bendruomenės spęsti patiems dėl jų kiemo apmokestinimo. 

Baltosiose zonose surinkta rinkliava už stovėjimą bus nukreipta į Kaimynijų programą, t. y. bus skirta gyvenamosios aplinkos (kiemų) infrastruktūros gerinimui. 

Elektromobilių parkavimas rinkliavos zonose 

Siekiant klimatui neutralaus Vilniaus tikslų, siūloma ir toliau skatinti elektromobilių naudojimą mieste. Pabrėžiama, kad elektromobilių statymo rinkliavos zonose situacija iš esmės būtų peržiūrėta, kai elektromobilių skaičius mieste pasieks ne mažiau kaip 3 proc. gyventojų naudojamų transporto priemonių.

Tiesa, dėl labai riboto parkavimo vietų skaičiaus mėlynojoje zonoje ir itin didelio jų užimtumo, Taryba priėmė sprendimą imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta trumpalaikio stovėjimo mėlynojoje zonoje galimybė visų transporto priemonių vairuotojams. Dėl to nuo liepos 1 d. mėlynojoje rinkliavos zonoje elektromobilių stovėjimas bus nemokamas pirmąją stovėjimo valandą, antroji stovėjimo valanda kainuos 3,5 Eur, o nuo trečiosios valandos – 4,0 Eur už valandą. Mėlynoji rinkliavos zona elektromobiliams taip pat bus apmokestinta visą parą (24/7). 

Senamiestyje patvirtinta mažos taršos zonos riba 

Vilniaus savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl mažos taršos zonos nustatymo. Ji sostinėje atsiras vadovaujantis LR alternatyvių degalų įstatymu, pagal kurį didžiųjų miestų ir kurortinės savivaldybės privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustatyti mažos taršos zonas. Nuo sausio 1 d. vairuotojams bus rekomenduojama šioje zonoje rinktis alternatyvius, netaršius keliavimo būdus, o ateityje planuojama svarstyti įvažiavimo ribojimus bei vietinės rinkliavos įvedimą.

 Mažos taršos zonos žemėlapis. 

Patvirtinta ir nuo sausio 1 d. įsigaliosianti mažos taršos zona apima šias Vilniaus senamiesčio gatves: Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g.  iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.). Šios gatvės buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą. 

Įvažiavimo ribojimai ir vietinė rinkliava 

Ateityje planuojama riboti taršių transporto priemonių patekimą į mažos taršos zoną, nustatant vietinę rinkliavą. Šiuo metu pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus to padaryti galimybių nėra. Siekiant, kad savivaldybės galėtų pagrįstai ir teisėtai rinkti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į nustatytą mažos taršos zoną, būtini šie teisės aktų pakeitimai:

• papildyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą (šiuo metu įstatymo projektas ruošiamas), numatant, kad mažos taršos zona yra vietinės rinkliavos objektas ir už įvažiavimą į šią zoną gali būti nustatoma ir renkama vietinė rinkliava;
• papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (šiuo metu kodekso pakeitimai ruošiami), numatant vairuotojų atsakomybę už patvirtintų mažos taršos zonos nuostatų pažeidimus / nesilaikymą.

Kaip ir kiek apmokestinti taršius automobilius mažos taršos zonoje, būtų sprendžiama tik po nacionalinių teisės aktų pakeitimų.

Mažos taršos zona Vilniaus senamiestyje ne tik pagerins aplinkos kokybę, bet ir skatins miestiečius rinktis darnius keliavimo būdus, tokius kaip vaikščiojimas, dviračiai ar viešasis transportas, taip prisidedant prie darnaus judumo plėtros mieste, skelbiama savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Sumažėję transporto srautai padės efektyviau valdyti eismą centrinėje miesto dalyje, užtikrinant didesnį saugumą ir komfortą tiek gyventojams, tiek miesto svečiams.