Všį „Kūrybos vertikalės” įvykdė projektą „Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija”

Didysis ekskursijų ciklas „Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija" prasidėjo rugsėjo 13 dieną - pirmoji ekskursija buvo dedikuota miegamųjų rajonų naktinio gyvenimo perlams ir startavo nuo legendinio klubo „Nasa“, atidaryto 1996 metais.

Tai buvo viena pirmųjų vietų Lietuvoje, kurios repertuare dominavo techno ir house muzika. Klube grojo rezidentai DJ Axe ir DJ Andy, o jo atmosferą papildė tamsiai dažytos sienos ir ryškios neoninės šviesos. „Nasa“ taip pat garsėjo rengtais didžėjų čempionatais ir ženkliai prisidėjo prie augančios elektroninės muzikos kultūros Vilniuje.

Pakeliui į Justiniškes pasakojame apie naktinį gyvenimą Karoliniškėse ir Lazdynuose. Foto: Povilas Pauplys.

Tęsdami kelionę ir pakeliui pasakodami apie naktinio gyvenimo taškus Karoliniškėse (pramogų centras „Elguva“) bei Lazdynuose (laisvalaikio centras, žinomas kaip „Papartis“), apsilankėme Justiniškėse, kur 1996 metais duris atvėrė klubas „Maxo pramogos“, kvietęs Vilniaus naktinio gyvenimo entuziastus į vakarėlius bei gyvos muzikos pasirodymus. Čia dažnai skambėjo populiari šokių muzika, pritraukianti įvairialypę publiką. Be to, klubo pavadinimas mirgėjo tuometinėje spaudoje, nes jo prieigose įvyko ne vienas susirėmimas tarp reiverių ir urlaganų . Vėliau klubas pavirto į „Karoliną”, kuris, kaip ir jo pirmtakas, panašiu verslu modeliu pašokti vėl kvietė užsukti tiek jaunimą, tiek vyresnę auditoriją. Paskutinį kartą naujausiais laikais milžiniškame pastate laimę pabandė klubas „Heaven” ir taikėsi į playboy sexy house’o muzikos mėgėjų mainstrymą. Deja, bet sprendimas buvo pražūtingas.

Ekskursijų dalyvių lietus neišbaidė. Foto: Povilas Pauplys.

Ekskursijai „Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija: aistros miegamuosiuose rajonuose” persiritus į antrą dalį, keliaudami link finalinio taško – Laisvės prospekte 1997-1998 metais veikusio klubo „Extra“ (jis buvo įsikūręs siuvimo fabriko „Žuvėdra“ rūsyje), sustojome pagerbti į „Reset“ klubo, kuris duris  Fabijoniškių mikrorajone, S.Stanevičiaus gatvėje atvėrė 2003 metais. Pasak, tuometinės spaudos, šis klubas siekė sukurti naują naktinio gyvenimo patirtį Vilniuje, organizuodamas vakarėlius, kuriuose skambėjo „progressive house“, „house“ ir „drum’n’bass“ stiliai. Kviesdamas šokių muzikos gerbėjus „persikrauti“ ir pasinerti į naujas patirtis klubas „Reset“ išsiskyrė inovatyviu interjeru, modernia garso ir apšvietimo sistema bei erdve, kurioje tilpo net 400 žmonių.

Rugsėjo 14 dieną, leidomės į nostalgišką ekskursiją pavadinimu „Naktinio gyvenimo istorija: šokiai ir nuodėmės prie upės”. Šį kartą tyrinėjome legendines Vilniaus naktinio gyvenimo vietas, kurios klestėjo palei Nerį nuo 1990-ųjų iki 2010-ųjų metų. Pradėjome ekskursiją Žvėryne ir pamažu judėjome link Sporto rūmų, aplankydami klubus, kurie anuomet buvo tikros naktinės sostinės kultūros žvaigždės – „Bičiuliai“ (vėliau virtęs„Pepsi Zet“), „Galaxy“, „Jet Set“, „Pulčinela“, „Eldorado“, „Baltieji rūmai“ ir „New Style“. Kiekvienas klubas turėjo savo unikalų charakterį, atmosferą ir lankytojus, todėl kiekvienas sustojimas sugrąžino mus į laikus, kai Vilniaus naktinis gyvenimas alsavo energija, kūrybiškumu ir naujomis patirtimis.

Pirmoji mūsų stotelė buvo diskoteka „Bičiuliai“, kuri tapo populiaria jaunimo susibūrimo vieta 90-aisiais. Šis klubas, kai kuriuose šaltiniuose tituluojamas kaip vienas pirmųjų naktinių klubų Lietuvoje ir garsėjęs grojama vakarietiška muzika. Vėliau tose pačiose patalpose įsikūrė klubas „Pepsi Zet“ ir buvo orientuotas ne tik į studentų renginius, bet pritraukė įvairią publiką, pavyzdžiui, metalo ar pankroko muzikos gerbėjus.

Pražingsniavę pusę kilometro priėjome „Galaxy“ klubą, įsikūrusį „Forum Palace“ verslo centre. Jis buvo žinomas dėl gyvo garso koncertų, šokių renginių, tokių kaip „Nokia Plug In“, „Pure Future“ ir grupės „Sel“ gimtadienio vakarėlio. Klubas turėjo keturis barus ir tapo svarbia Vilniaus naktinio gyvenimo dalimi, traukdama lankytojus į įvairaus žanro muzikos pasirodymus.

Toliau žingsniavome link buvusio „Mambo“, klubo prie Baltojo tilto. Čia ypatingą akimirką mums sukėlė prisiminimai apie 2004m., kai garsus „Depeche Mode“ narys Andy Fletcheris grojo DJ setą, pritraukdamas daugybę gerbėjų ir išjudindamas Vilniaus naktinę sceną.

Po to pasukome prie buvusio pramogų centro „Bolero“, kurio svarbiausia naktinio gyvenimo „vinimi“ buvo kelias transformacijas išgyvenęs klubas „Jet Set“ - pramogų centras buvo įsikūręs tuometiniame „Lietuvos“ viešbutyje (dabar žinomą kaip „Radisson Blu Hotel Lietuva“). Pagrindinis „Bolero“ akcentas – klubas „Jet Set“ veikė nuo 199 iki 2001 metų. Čia vykdavo šokių, gyvos muzikos renginiai ir reivų dūzgės, grojo tiek vietiniai, tiek užsienio atlikėjai ir didžėjai.  Taip pat prisiminėme „Skybar’ą“, įsikūrusį 22-ajame to pačio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ aukšte, iš kur atsiveria kvapą gniaužiantys Vilniaus miesto vaizdai. Nors „Skybar’as“ iki 2000-ųjų dažniausiai veikė kaip uždaras VIP lounge baras, išaušus mileniumui savaitgaliais čia pradėjo skambėti DJ setai.

Dar vienas ypatingas mūsų turo akcentas buvo sustojimas prie kažkada garsaus restorano „Obuolio respublika“, bei Vilniaus planetariumo. Pastarajame prisiminėme renginį „Ore Friction”, kuris išsiskyrė ne tik muzika, bet ir laiką aplenktomis inovatyviomis audiovizualinėmis instaliacijomis sujungiančiomis kartu meną ir mokslą.

Prie Lietuvos architektų asociacijos būstinės (Kalvarijų g. 1) nubraukėme nostalgijos ašarą vartydami flajerius, kuriuose atsispindėjo vienoje pirmųjų picerijų „Pulčinela”rengti audringi didžėjų susivienijimo „Boogaloo”vakarėliai.

Su ekskursijos dalyviais prie Sporto rūmų. Foto: Povilas Pauplys.

Galiausiai, mūsų ekskursija pasibaigė prie Koncertų ir Sporto rūmų, kur aplankėme legendinį buvusį „Eldorado“ klubą, įkurtą 1994 metais. Ši vieta buvo ypatinga tuo, kad joje rinkdavosi įvairių subkultūrų atstovai – nuo pankų iki reiverių. „Eldorado“ garsėjo savo spalvingos muzikos vakarėliais, modernia garso ir apšvietimo įranga bei gebėjimu pritraukti gausias publikos minias, todėl kuriams laikui tapo tikru Vilniaus naktinio gyvenimo centru. Taip pat prisiminėme kiek vėliau – tarp 2004 ir 2007 metų – apatinėje rūmų dalyje funkcionavusį klubą „New Style“ ir šalia rūmų buvusio atviro „Žalgirio“ baseino kurį laiką veikusią diskoteką „Baltieji rūmai“. Tiesa, 1996 metais atidaryta pasilinksminimo vieta gana gretai užgeso.

Rugsėjo 15 dieną, sekmadienį, aplankėme ekstravagantiškos ir ekstremalios elektroninės muzikos šventoves – klubus „Virpesys“, „Vault“ bei gamyklą „Skaiteks“.

Mūsų reivuojančio Vilniaus tamsia, brutalia ir pikta kelione pavadinta ekskursija prasidėjo nuo  klubo „Virpesys“, kuris veikė bombų slėptuvėje ir buvo vieta alternatyvios elektroninės muzikos entuziastams. Jis išsiskyrė savo neįprasta aplinka, nekomerciniu požiūriu ir netradiciniais muzikos eksperimentais, sujungdamas pogrindinės scenos bendraminčius. „Virpesyje“ tuo metu ausų būgnelius virpino dar mažai kam žinomi Arturas Bumšteinas ir Juozas Milašius, bei jau avantgardo monstrais virtę I.V.T. K. Y. G. Y. G.

Toliau mūsų kelionė vedė į Užupį, kur prie naujos statybos prabangių dėžučių paminėjome toje pačioje vietoje prieš beveik 30 metų griuvėsiuose grojusias pankroko grupes, bei makabrišką „Miraklio“ teatrą.

Perėję tiltą ir patekę į Paupį atsidūrėme prie „Skaiteks“ gamyklos, kur 2001 metais entuziastinga žavių merginų kompanija pusei metų įkūrė nelegalų barą toje pačioje Vilniaus gamykloje. 2001-aisiais ši pogrindinė kavinė tapo populiaria alternatyvios scenos vieta. Čia vykdavo įvairūs kultūriniai renginiai – nuo poezijos skaitymų iki nedidelių gyvos muzikos, bei didžėjų pasirodymų.

Viešagė Markučiuose - prie klubo „Vault“. Foto: Povilas Pauplys. 

Galiausiai, mūsų kelionė mus teleportavo į nesunaikinamą „Vault“ klubą, atidarytą 2002 m. Šis klubas, vadovaujamas didžėjų Black Box, X-Ray ir ST, 2002-2007 metais tapo pogrindinės elektroninės muzikos bastionu Vilniuje. „Vault“ organizavo techno, drum’n’bass, hardcore ir kitus nekomercinius renginius, simbolizuodamas atsiskyrimą nuo pasaulio. 

Ekskursijų ciklas „Reivuojantis Vilnius“ yra Vilniaus savivaldybės iš dalies remiamo projekto „Reivuojantis Vilnius. Naktinio gyvenimo istorija“ dalis. Per didįjį ekskursijų savaitgalį surengėme šešias ekskursijas (po dvi kiekvienai temai), į kurias išplatinome visus nemokamus bilietus (po 30 į kiekvieną ekskursiją). Tiesa, dalis žmonių į ekskursijas neatvyko, grupių užimtumas siekė nuo 60 iki 90 procentų. Iš viso per 3 dienas ir 6 ekskursijas kartu su projekto vykdytoju Juliumi Baliutavičiumi bei savanoriškais pagrindais talkinusiu Povilu Paupliu pražingsniavo 130-140 žmonių. 

Norintys savarankiškai pražingsniuoti šiais sostinės naktinio gyvenimo keliais netrukus turės tokią galimybę - ruošiami ir artimiausių metu tinklapyje 1323.lt bus paskelbti išsamūs visų trijų temų maršrutai.