Mindaugui Pakalniui užvirė kraujas: to nesitikėjau
Praėjusios savatės pabaiga Vilniaus savivaldybėje buvo karšta: įtemptus reikalus keitė Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija, galbūt todėl daug kam praslydo miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio pastebėjimai, kuriuos jis brūkštelėjo savo feisbuko paskyroje.
Patyrinėjus M. Pakalnio įrašą, galima spėti, kad gali įkaisti savivaldybės ir Lietuvos architektų rūmų santykiai.
Skaitytojams pateikiame M.Pakalnio įrašą feisbuke.
Mndaugas Pakalnis. Foto: Saulius Žiūra.
„Šiandien iš architektų rūmų gavau labai keistą raštą.. Tai tikrai užvirė kraujas ir negaliu nepasidalinti savo reflekcijomis. Daug dirbome, kad išsigrynintume ir aiškiai išsakytume kokios plėtros siekiame sostinėje – kaip ieškome santykio su kontekstu, kaip, atskirdami kas vieša ir kas privatu, komponuojame erdves, kaip kuriame gyvybingas gatves ne su garažais, bet su paslaugų patalpomis pirmuosiuose aukštuose, be automobilių priešais vitrinas, kaip organizuojame architektūrinius konkursus, kaip skatinam šiuolaikišką architektūrinę raišką, vietinių natūralių medžiagų naudojimą, kaip saugom ir pritaikom esamus pastatus, aplinkos elementus ar artefaktus, kaip saugojam ir įveiklinam paveldą, kaip kovojam su apsimestiniais viešbučiais ir svečių namais, kaip saugojam ir puoselėjam miesto kraštovaizdį. Manau visi susipažinot su tomis taisyklėmis. Miestas jau gyvena pagal jas visus metus, - savo paskyroje feisbuke rašo miesto vyriausiasis architektas. - Parengėme ir projektų vertinimo lentelę, pagal kurią šviesoforo principu būtų galima įvertinti kaip projektas atititinka šiuos kriterijus. Nieks net nebandė kėsintis į autoriaus meninę raišką, kuri, be abejo, yra individualus kūrybinis aktas. Parengėme kitą lentelę, kurioje aiškiai išdėstėme teisės aktų, pagal kuriuos tikriname projektus, reikalavimus. Kad kolegoms būtų lengviau – ten praktiškai pateiktas aiškinamojo rašto turinys, kad kolegos žinotų kokia medžiaga reikalinga ir nereiktų skųstis, kad prie jų priekabiaujame. Kas nežinote , visa tai galite pamatyti čia. Visa tai pristatėme viešai.
LAR rūmų tarybos reakcija buvo daugiau nei keista – kadangi tokia metodika nenumatyta teisės aktuose (taip, išties nenumatyta, bet ir neuždrausta, savivalda turi teisę nustatyti vietinius reikalavimus ir ši teisė nuolat stiprinama ir skatinama), kadangi neatsižvelgta į architektūros įstatyme nustatytus architektūros kriterijus (priešingai, parengta pagal juos ir niekas geriau nei ši metodika tų abstrakčių kriterijų neišskleidė), kadangi meno negalima vertinti lentelėmis ir galimai eliminuojamas ekspertinis vertinimas (į tai nieks net nebando kėsintis) šis metodikos projektas negali būti naudojamas vertinant projektus.
Galiu kolegoms LAR tarybos tik išsakyti savo nuoširdų apgailestavimą dėl nenoro, kad projektai būtų vertinami pagal vieningus kriterijus, kad būtų aišku, kokią medžiagą pateikti projektiniuose pasiūlymuose. Iš šito rašto suprantu, kad teikdami projektus norite užmušti autoritetu. Be kriterijų. Gaila, kad net nepanorėjote diskutuoti, o iš karto kirtote galvą... Tiesą pasakius to nesitikėjau. Bet nesvarbu. Pasižadu ir toliau daryti tai, ką darom. Tik dar reikliau ir dar atkakliau”.