Kaip per stichiją naują kebabinę atradome
Visa tai nutiko vakar, birželio 11-osios vakarą, kai Vilnių vėl užpylė tropinė liūtis. Likus kelioms minutėms iki stichijos pradžios, įjungęs ketvirtą pavarą, skuodžiau Baziljonų gatve, ir staiga, ties šeštuoju numeriu, nuspaudžiau rankinį stabdį: tiesiog morališkai negalėjau praeiti pro šią vietą, neseniai patyrusią eilinę transformaciją.
Šioje vietoje reikėtų papasakoti kiek plačiau. Ilgus metus Baziljonų gatvės kampas, pažymėtas šeštuoju numeriu, buvo niekuo neišsiskirianti smuklė beveik prieš pat centrinį įėjimą į Halės turgų.
Nebuvo ji iš stoties/miegamųjų rajonų snarglinių kategorijos, tačiau toli jai buvo ir iki naujos koncepcijos barų - tokių, kaip šalimais esantis „Bukowski” ar kiek toliau esantys „Vijokliai” ar „Dėvėti”. Vis dėlto, ši smuklė, be Biržų putojančio produkcijos, turėjo dar kelis pliusus – gana erdvias patalpas bei savotiškais plakatais padabintą nemenką rūsį su jame esančiais tualetais. Trumpiau kalbant – įdomus variantas nusėsti didesnei kompanijai. Ką mes ir darydavome – dažniausiai traukdami į stadioną ar iš jo.
Nauja Baziljonų g.6 pradžia - kebabinė „Two Brothers”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Vėlau ši bevardė smuklė ėmė trauktis – didžiulės patalpos buvo suskaidytos į kelias dalis, viena iš jų virto beveide užkandine „B6”, o štai prieš savaitę patyrė eilinę transformaciją – virto kebabine „Two Brothers”.
Štai į ją, genamas artėjančios audros ir užbėgau. Mane pasitiko žvalūs, firminiais užeigos marškinėliais pasipuošę vyrukai, tvarkingas, santūraus, bet apgalvoto dizaino interjeras ir trumpas bei aiškus valgiaraštis, kabantis ant sienos. Kalbant apie greitą maistą (ir ne tik) – man patinka štai tokie trumpi valgiaraščiai, aiškiai orientuoti tik į kebabus.
Trumpas ir aiškus valgiaraštis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
„Two Brothers” turi savo vyšnaitę ant pyrago – ugninį kebabą, tačiau jį reikėtų ragauti jau vietoje, tad šį kartą stveriu tiesiog paprastą mažą kebabą, kuris paprastai niekada neapgauna naujoje vietoje: ir pasisotinti leidžia, ir įvetinti užeigos lygį, o ir piniginės labai nenuskriaudžia (šiuo atveju – trys eurai).
Kebabas lietuje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Tiesa, reikia pastebėti, kad kebabai, jei rengiesi juos sušlamšti gatvėje, čia yra tik su lavašu – gaila, kad nėra vadinamojo įskaitinio varianto (kebabo pitoje). O visa kita – normalu: stebuklo nėra, bet nusivylimo – taip pat. Be to, galima pridėti ekstra balus už užkandinės jaukumą, galimybę išlenkti putojančio (vienos didelės Lietuvos daryklos butelaitis čia kaštuoja pustrečio euro), švarą ir tvarką.
Logotipas - gana išsiskiriantis kebabinių rinkoje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Kas be ko, užkandinėje šeimininkauja du broliai – jau Lietuvoje gimę ir augę išeivių iš Baku (Azerbaidžanas) sūnūs, puikiai kalbantys lietuviškai, mandagūs ir komunikabilūs, vlnietiškos patirties sėmęsi Šeškinėje. O kai laukdamas savojo kebabo gali šnektelti apie šį bei tą – tai irgi nemenkas pliusas. Kas žino, galbūt tai ir yra nauja Baziljonų gatvės kampo pradžia.
Kebabinėje „Two Brothers” šeimininkauja du broliai. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt