Lyrika ir Žvėryno „Jammi”

Ar Jūs sau bandėte kada atsakyti į klausimą, kokiame greitmaisčio tinkle Vilniuje esate dažniausiai apsilankę? Mano atveju, „McDonald's” be konkurencijos imtų pirmą vietą, o štai dėl antros vietos, matyt rimtai susigrumtų „Hesburger” ir „Jammi”. 

Kodėl gi mane užplūdo tokios mintys? Matyt todėl, kad slampinėjant po Vilnių kelyje vėl, eilinį kartą, pasitaikė Žvėryno „Jammi”. Ir vėl prieš įšokant į autobusą turėtos tik dvidešimt minučių. Ir vėl jomis sėkmingai pasinaudota – devynios minutės išnaudotos belaukiant užsakymo (mažas jautienos kebabas pitoje su čipotlės padažu, 3,3 eur) ir vienuolika minučių grūdantis jį į burną. Viskas baigėsi sėkmingai – sulig paskutiniu kąsniu įvirtau į autobusą dar prieš užsidarant durims.

 Baisu net pagalvoti, kiek čia laiko praleista ir kiek ko suvalgyta...Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

„Jammi” greitmaisčio skonis jau tampa, o jei tiksliau – jau tapo, sostinės gatvės maisto klasika. Nesu prisiekęs fanas, tačiau kalbant apie tinklines greito maisto užeigas – tai mano skrandžiui padorus maistas, nors, žinoma, trūksta to artimo ir šilto santykio, to pasidomėjimo „konstruojant” kebabą – ko klientas norėtų daugiau ar mažiau, kas neretai nutinka, pavadinkime, „nepriklausomose” kebabinėse.

 Lauknešėlis - popieriniame maišelyje. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Tas pats ir su iliustracijomis – mandagiai pasiteiravus, ar galima pora kadrų nuspausti Žvėryno „Jammi” viduje, prie kasos aparato stovinčios gražios merginos sutriko, į orą išsprūdo frazė, kad gal reikėtų pasitarti su šeimininku....Tiek to. Juo labiau, kad Žvėryno užeigos interjero praktiškai kaip ir nėra – lyginant, tarkime su Saulėtekio alėjos gražuoliu. Tačiau žmonių čia visada yra, srautas nesustoja, ir taip iš metų į metus.

Man tinka ir, net sakyčiau, savotiškai patinka toks Žvėryno „Jammi”, koks yra – artimas ir proletarui, ir studentui, ir vidurinės klasės atstovui, norinčiam ką nors užtikrinto įsimesti į skrandį čia ir dabar. Be to, žaidžia ir prisiminimai: juk kažkada čia, kur baigdavosi pirmo maršruto troleibusų kelionė, stovėjo gazuoto vandens automatai. Įmeti kapeiką – gauni vandenį su burbuliukais, įmeti tris – ir štai tau stiklinė saldaus limonado.

 Kebabas iš arti. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Per tuos keliolika veiklos metu „Jammi” užsiaugino raumenis, išsiplėtė iki keliolikos taškų (beje, ne tik Vilniuje) – mažesnių ir didesnių, sakykime, netgi madingų vietų – tokių kaip Tauro gatvėje įsikūręs kultinis traukos taškas. Tačiau vienas momentas mane priverčia liūdnai atsidusti: savo laiku skanavome ir gyrėme jaunų entuziastų gaminamą šavarmą Naugarduko gatvėje, tikėjome, kad juos lydės sėkmė. Bet jau senokai čia šviečia ir vidun kviečia „Jammi” iškaba. „Užsidarome ne dėl bankroto […] Savo vietą užleidžiame stipriausiems”, - kiek daugiau nei prieš metus atsisveikindami rašė „Tahini. Maistas nuo iešmo”. Bet žinote, kaip būna su tais stipriausiais...