Kaip blogais laikais „Gerų laikų” pica skrandį lepinome
Aguonų/Naugarduko gatvės kampas (Naujamiestis) savo laiku nemažai ko regėjo, bet pandemijos – ne. Kažkada čia glaudėsi užeiga „Muskatas”, gana ilgą šiose valdose šeimininkavo „Kauzkazo ambasada” – restoranas „Tiflisi” (Tbilisis), o štai praėjusių metų rudenį labai greitai įvyko rokiruotė – „Tiflisi” išsikėlė (kur gi jis dabar?), o vietoje jo atsidarė užeiga optimistiniu pavadinimu „Geri laikai”. Išties, 2019 metų pabaiga turbūt dar kvepėjo gerais laikais – priešingai nei 2020-ųjų pavasaris.
„Geruose laikuose” su šeimyna pirmą kartą apsilankėme dar sausį – iš to vizito atmintyje užstrigo itin kantrus personalas (žinia, vaikai kantrybe nepasižymi), ganėtinai laisva ir draugiška atsmofera (žinia, vaikams smagu pasikarstyti po minkštasuolius, už ką, tarkim, visai šalia „Gerų laikų” esančioje populiarioje užeigoje gavome pastabų), tam tikro prieskonio suteikė ir žvilgsnis per petį – o gi prie kaimyninio stalo Emilis Vėlyvis su neblogai pažįstamais „kinošnikais”, matyt, braižo naujo filmo linijas, o galbūt tiesiog kalbasi apie gyvenimą. Taigi, kaip ir nesuvaržyta Naujamiesčio gero laiko ir skanių picų (valgiaraštyje, žinoma, ne tik picos, bet tą vakarą mėgavomės jomis) oazė.
Restoranas „Geri laikai”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Sėdint karantine ir vėl atėjo laikas picoms – puiki proga ir vėl užsukti į „Gerus laikus”, parsinešti namo vaikų taip mėgstamos tradicinės „Margaritos”, persimesti pora žodžių su čia šeimininkaujančia Asta.
„Gerų laikų” šeimininkė įteikia lauknešėlį. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
„Geri laikai”, kaip ir dar daugybė Vilniaus užeigų, nepasiduoda – pica skani (dvi „Margaritos” - vienuolika eurų) kaip ir gerais laikais, ant restorano ženklo parišta austa juosta – ją restorano šeimininkė pirko iš vienos močiutės ir tai tapo tarsi savotišku simboliu. Kaip sakoma – po nakties ateis aušra. Tik, būkime biedni, bet teisingi - ne visiems...
Dar kelios nuotraukos iš „Gerų laikų”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
