“Bernelių užeiga”: geriausia vieta komunalininkų baliui

Būtų įdomu, jei maisto istorikai kada publikuotų savo patyrinėjimus ir prisiminimus, kada ir kaip naujausių laikų Lietuvos kulinarinėje istorijoje ėmė formuotis kaimiško maisto užeigos ir restoranėliai.

Nesu žinovas, bet prisimenu, kad savo laiku pravažiuoti pro nūnai sudegusį “Bajorkiemį” (kelias Kaunas-Vilnius) buvo stačiai nepadoru: čia ir laudiškos stiprybės, kirsdamas cepeliną/bulvinį blyną/vėdarą galėjai pasisemti, o ir į iš televizoriaus pažįstamus krepšininkus mesti žvilgsnį. 

Nebeprisiminsiu kada vaikštinėdamas po Kauną išvydau “Bernelių užeigos” iškabą, tačiau tai užsifiksavo atmintyje, ir kai prieš kelerius metus išvydome tokią pačią iškabą ir Vilniaus centre (beje, nepaprastoje lokacijoje – Žemės ūkio ministerijos pašonėje, ir dar toje vietoje, kur sovietiniais laikais, jei gerai pamenu, ir pietaudavo žemėtvarkininkai), su bičiulių kompaniją įsibrovėme į vidų, putojantis per burną tekėjo, nuotaiką kėlė liaudišką muzikikę viduje grojantis ansambliukas, ir, rodėsi, viskas kaip ir neblogai, tačiau kito karto teko laukti pora metų. 

1

Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Ir štai bičiulis, nusprendęs surengti “komunalininkų balių”, bedė pirštu kaip tik į “Bernelių užeigą”, vėliau šį savo sprendimą aiškindamas, kad “gyvena netoliese, arčiausia “Čili” picerija užsidarė, tad kodėl gi ne čia”. Ir iš tiesų, kodėl gi ketvirtadienio vakaro nepraleidus čia, užeigoje, kuri tautinio kulinarinio paveldo vėliavą sėkmingai neša ne pirmą dešimtį metų (ne visiems pavyko taip ilgai išgyventi šioje nišoje), ir ne tik Lietuvoje. 

Tiesa, nuo Maironio Lietuvos laikų lietuviškas skrandis kiek pasikeitė, multikultūra lėkštėje tvirtai pirmauja prieš multikultūrą sostinės gatvėse, bet štai, amerikietiškų mėsainių ir šonkaulių vėliavas skandalingai aukštyn kėlę “Keulė Rūke” tyliai užsidarė, o man ketvirtadienio vakarą įslinkus į “Bernelių užeiga” ši smagiai šurmuliavo: neperpildyta, bet jaukiai užpildyta. 

Pats liaudišką maistą dėl tam tikrų aplinkybių pastaruoju metu itin riboju, tad “komunalininkų balių” teko stebėti per putojančio (nedidelis tautinis pasirinkimas) bokalo kraštą, kartais mirktelint fotoakimi: viskas, kas buvo paduota ant stalo (maisto tenka palaukti, bet jis čia atkeliauja tiesiai nuo viryklės), buvo nušluota beveik kosminiu greičiu, tiesa, per daug nesišvaistant komplimentais. Bet, kaip sakoma, tuščia lėkštė geriau už bet kokį komplimentą. 

4

Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Taip jau sutapo, kad pasisėdėjimas “Bernelių užeigoje” praktiškai sutapo su kaimo darbų sezono uždarymu: kaip čia neprisiminus tų vaizdingų aprašymų, kuomet per Visus Šventuosius (lapkričio pradžia), pusbernis, gavęs suderėtą algą ir dar bryzą lašinių, traukdavo basas per pirmąjį gruodą gimtųjų namų link... Ką gi, šiais laikais tokiu laiku galima traukti “Bernelių užeigos” link. Ir jei užeitum basas, gal net nieko labai ir nenustebintum. Svarbu, kad nebūtum basas kita prasme – šešių asmenų “komunalininkų balius” sukaktuvininkui atsiėjo pusantro šimto eurų.

2

3

5

6

7

8

9

10

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt