Naujasis neobohemos traukos centras

Kokia ji ta, Užupio dvasia? Turbūt kas kartą vis kitokia, tačiau turbūt nesuklysiu šį rajoną apibūdinęs kaip labiausiai esantį "prie meno". Ir smagu čia užklydus po ilgokos petraukos pamatyti, kad kai kurie geri dalykai čia nesikeičia.

 Vienas tokių – smuklė “Devinkė”, kaip ir anksčiau, taip ir dabar spinduliuojanti savo bohemiška aplinka, Linkuvos alumi (kur dar jo pakaštavosi Vilniuje?), prie baro - vis dar besišypsantis šviesiaplaukis Evaldas, kampe kikena mergiotės, na, ok, damos. Anksčiau kaip magnetas įvariausio plauko literatorius ir jiems prijaučiančius traukdavusio “Suokalbio” nebėra, bet yra “Devinkė”, kurį gal ir nebūtų per drąsu pavadinti naujuoju neobohemos traukos centru. Kiek apmaudu, kad tą kartą nepavyko suspėti į akustinį jaunos mergaičiukės kocertą, tad "meno troškulį" teko gesinti tyrinėjant smuklės interjerą, o pasižvalgyti čia tikrai yra į ką - "Devinkėje", ko gero, yra patys smagiausiai dekoruoti stalai: užsukę čia nepatingėkite jų patyrinėti.

Na, ir taip, kaip gi nepaminėti draugiškų, trjų eurų kartelės (o iš tiesų - dar mažesnės) neperšokančios putojančio gėrimo kainų (o juk kai kuriose Vilniaus vietose jos jau peršoko sveiko proto ribą). Viena tų sostinės vietų, kur gera atsivėsinti po kaitrios dienos.

Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt