Fabijoniškės: Černobylis baigėsi, prasidėjo suomio kebabų era

Šį kartą į eilinę kulinarinę kelionę po sostinės kioskelius mus „iškomandiravo” skaitytojo įrašas feisbuke, pasiūlęs atkreipti dėmesį į neseniai Fabijoniškėse, prie viešojo transporto stotelės „Takas” atsidariusį greito maisto namelį.

Vilniaus gatvės dar buvo pilnos sniego, kuomet išsiruošėme į vilnietišką Pripetę (lieka tik gūžčioti pečiais, kaip gi po HBO serialo „Černobylis” sėkmės Fabijoniškėse taip kol kas ir neiškilo koks vizualinis stendas, vaizduojantis, kaip čia buvo sukamas tokios sėkmės sulaukęs serialas – mūsų giliu įsitikinimu, prie tokio stendo-ekrano būtų ypač smagu sukirsti kokį patiekalą iš rajono kebabinių).

1

Naujasis kebabų taškas Fabijoniškėse. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Bet Vilniaus valdžia savais metodais (kai kurie tikrai neblogi) skatina vidinį turizmą, ką čia jau mes su savo idėjomis...Juo labiau, kad atvykome šį kartą į Fabijoniškes ne odę „Černobylio” serialui sukurti, o savo skrandžiu patirti, ką gi siūlo iš pažiūros kuklus namelis prie „Tako” stotelės.

 

O, pasirodo, tai ganėtinai įdomus reikalas. Valgiaraštis aiškus ir per daug nepergrūstas. Žvilgt į vidų – o ten iešmai suverti, krosnelė kūrenasi, kupranaguriukas „ganosi”, liemenė kabo ir toks jausmas, kad tuoj iš palubės nukris „Učkuduk” melodija. Tačiau dar didesnis nustebimas mus aplanko, kai išaiškėja, kad šiuos iešmus varto suomis. Malonu susipažinti – suomis Seyfi, gimtąją šiaurę iškeitęs į Fabijoniškes, ir, kas įdomiausia, besijaučiantis čia gana komfortiškai.

8

Seyfi ir jo kebabas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Trumpa Seyfi istorija – dar vasara jis buvo atvykęs į Lietuvą, smarkiai susižavėjo Baltijos regiono gintaro lašeliu ir kai draugas pasiūlė nerti čia į gatvės greitmaisčio verslą, paliko Suomiją, pickepio darbą ir štai, jau kurį laiką pluša kioskelyje „Lulei Grill”, tiesą sakant, nelabai ką turinčio bendro su Suomija, kur, anot jo, žmonės kaip ir pas mus, dažniausiai renkasi kiaulieną ir bulves.

 

Kol Seyfi čirškina ir paskui į lavašą vynioja kiek paaštrintą jautienos liulia kebabą (4 eur) šiek tiek šnektelim apie ledo ritulį, bet daugiausia – apie kainas. Nors mums Suomija gal ir atrodo kaip aukšto pragyvenimo lygio šalis, tačiau, anot Seyfi, daugiau uždirbdamas, daugiau ir susimoki: mokesčiai, buto nuoma, maistas, gėrimai, ir kas aktualu pašnekovui – cigaretės. Tad viską suvertus krūvon Seyfi kol kas gyvenimu Lietuvoje nesiskundžia, gal net galima įtarti, jog jaučiasi čia gana komfortiškai.

4

„Lulei Grill” interjeras. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Ir štai maišelis su kebabu jau rankose, draugiškas suomis dar į ranką įspraudžia ir gėrimo skardinę, ir pilkas Fabijoniškių peizažas, rodos, akimirksniu praskaidrėja. Kiek vis dėlto nedaug kartas trūksta iki to, kad laimės koeficientas ženkliai šoktelėtų aukštyn.

5

„Lulei Grill” interjeras. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt

Ir nors gal naujojo Fabijoniškių taško („Lulei Grill” atsidarė visai neseniai) kebabas nepasirodė toks torpedinis ir išryškinto skonio kaip kad prieš tai apsilankytoje Saulėtekio užeigoje, bet tos dvidešimt minučių su kebabu rankoje, nuo Fabijoniškių artėjant prie Pašilaičių žiedo, net ir išsiveržus padažo ugnikalniui ir apsitaškius striukei, atrodė tarsi specialiai nuleistos iš dangaus...

Jei tau šis turinys pasirodė įdomus ir vertingas, Vilniaus naršymo iniciatyvą gali paremti ČIA.

9

Ragaujam. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt