Kaip atsisveikinti su „Baltais drambliais” ėjome
Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą. Vadovaudamiesi tokia išmintimi apniukusį rugsėjo vidurdienį ir patraukėme buvusių (o gal ir esamų) „Baltų dramblių” link.
Po to, kai rugpjūčio mėnesį „Baltų dramblių” iškaba pasikeitė į „Cava Terrace”, bandėme susisiekti su užeigos šeimininkais, tačiau eteryje tvyrojo tylą. Tad teko išsiruošti ir savo akimis pamatyti – kas, kaip, ką ir su kuo.
Ech, „Balti drambliai”... Ką jau ką, o juos galima drąsiai vadinti sostinės naujausių laikų kulinarinio paveldo vienu ryškiausių akcentų. Ne tik todėl, kad prieš keliolika (o gal jau ir keliasdešimt metų) Vilniaus gatvėje duris atvėrusi kavinė tituluojama pirmąją sostinės vegetariško/veganiško maisto užeiga (kas nėra visiškai tikslu, nes dar, berods, 1992-1993 metais, kurį laiką Bernadinų gatvėje veikė vegetariško maisto užeigėlė). „Balti drambliai” greitai tapo savotišku kultūros centru ar net Rytų virtuvės ambasada, kur rinkdavosi intelektualai, kaip taisyklė, mėgstantys dambrelius, keliones, vegetarišką maistą ir svajojantys apie geresnį pasaulį.
„Baltų dramblių” iškaba pasikeitė į „Cava Terrace”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Metai bėgo, keitėsi Vilnius, keitėsi ir sostinės kavinių žemėlapis, kažkiek keitėsi ir „Balti drambliai”, tačiau sugebėdami išlaikyti savitą atmosferą savo rūsių labirintuose ir terasoje. Prieš pora metų pasikeitė šeimininkas ir prasidėjo... „Balti drambliai” karts nuo karto vis sušmėžuodavo žiniasklaidoje, ir, deja, ne iš gerosios pusės – keistoka komunikacija socialiniuose tinkluose, darbuotojų maištas... Galų gale dingo „Baltų dramblių” iškaba, o ją pakeitė „Cava Terrace”.
Tavęs lakia trapo vakarėlis. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Kai apie vidurdienį įžengiau į „Cava Terrace”, čia tvyrojo olimpinė ramybė. Tai, kad „rebrendinti” „Balti drambliai” iš esmės keičia savo koncepciją ir vis labiau krypsta į dar vieną Vilniaus gatvės pasilinksminimo tašką, kurio koncepcija galima apibūdinti kaip „jaunimas, repas ir kokteiliai” darėsi aišku vien pasidairius po jų feisbuko paskyrą. O kaip dienos pietūs? Kaip vegetariška virtuvė?
Užkandžių pasiūla. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Juk paprastai vidurdienis – pats įkarštis toms užeigoms, kurios semiasi eurus būtent iš šio pietautojų srauto. Pasirodo, vegetariška virtuvė niekur nedingo - prie įėjimo mus pasitinka tik užkandžių meniu, bet užėjus į terasą (rūsiai kol kas uždaryti, tačiau bus atverti jau šį penktadienį per numatomą audringą vakarėlį) galima rasti ir nediduką karštų patiekalų pasirinkimą. Štai čia ir mūsų laukia šioks toks (o gal net ir ne šioks toks) nustebimas.
Karštų patiekalų pasirikimas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Gali rinktis iš penkių patiekalų, kurių pigiausias – pusšešto euro kainuojantis avinžirnių, baklažanų ir špinatų troškinys. Ką gi, pats esu kaltas, jei tikėjausi rasti dienos pietų pasiūlymą (dar pakankamai neseniai čia būdavo komplektų pasiūlymai už 5 eurus), o užsiroviau ant vakarinio valgiarščio (ar kaip tai pavadinti). Bet esu nusiteikęs ryžtingai – jei jau apsilankei, tai nedrįsk atsitraukti. Pasivaišinsim „Pav Bhaji” už 6.5 eur (tirštas daržovių karis, patiekiamas su skrudinta minkšta duona)! Bet viskas ne taip paprasta – pasirodo reikės palaukti 40 minučių, mat virėjas neseniai pasirodė...
Karštų patiekalų pasirikimas. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Slampinėjimai po Vilniaus gatves užgrūdino – ką gi reiškia tos 40 minučių. Tačiau kai pagavoji apie darbuotojus, turinčius valandos, o kartais tik 45 minučių pietų pertraukas...Todėl ir nestebina tuščia terasa – matyt pietaujančių srauto čia jau kurį laiką nesitikima, užklysta daugmaž atsitiktiniai praeiviai, o ir jų – vienetai.
Jei atidžiau patyrinėsi, pamatysi: vanduo - euras. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Matyt smogiamasis lankytojų antplūdis laukiamas vakarais, taip įsipaišant į savaitgalio vakarais, naktimis ir rytais ūžiančių Vilniaus/Islandijos barų-smuklių-užeigų koncepciją. Ir negali gi smerkti akyse žlungančios „Baltų dramblių” šventovės: norint išgyventi pandeminiais laikais – reikia suktis, keisti koncepcijas, vardus, personalą...
Kiemelis itin nepasikeitęs. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
O vis dėlto gaila. Tiesa, simpatiška mergina, čia dirbanti pusantro mėnesio, įpučia vilties, mat pagal ją, tai nėra visiškas „Baltų dramblių” „rebrendinimas”, greičiau dviejų vietų išgryninimas: kiemelis (terasa) funkcionuos kaip vakarėlių erdvė „Cava Terrace”, „Balti drambliai” ir jų virtuvė gi liks rūsyje.
Nelinksma šypsena. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
O štai ant stalo jau ir „Pav Bhaji”. Negaliu peikti – skaniai susišliurpė gana nedidukas dubenėlis (reikia pažymėti, kad nesu vegetariško/veganiško maisto nei žinovas, nei aistringas gerbėjas, bet teko valgyti ir skanesnius troškinius), tačiau jam sparčiai nykstant mano skrandyje prieš akis vis šmėkščiojo kalkuliatorius. 6.5 eur atrodo didokai net ir Vilniaus gatvėje, jau nekalbant apie šias didingas Naujamiesčio oazes (apie jas paskaityti galite ČIA ir ČIA).
„Pav Bhaji”. Foto: Julius Baliutavičius/1323.lt
Dar blogiau – nei po dešimties, nei po dvidešimties, nei po trisdešimties minučių sotumo jausmas taip ir neaplankė, tad po kurio laiko įžengėme į dar vienus legendinius maisto namus. Tačiau apie juos – kitą kartą.